Sakyčiau, atspari moteriškutė
Aš tai nuo tokio gyvelimo lėkčiau neatsisukdama 
Na, o kaip reikėtų vadinti žmoną tokio vyro, kuris palieka jai savo (vyro) du nuosavus vaikus (nes bendrų dar neturi)ir dirba nuo ryto iki nakties, kartais ir savaitgaliais. Buityje, aišku, dalyvauja minimaliai. Žmona irgi dirba visą darbo dieną, paskui dar namai-vaikai (kaip ir visur). O kai vyrui pasiguodžia, kad nuo tų kasdieninių rūpesčių ir rutinos stogas važiuoja, tai išgirsta, kad tai tavo problemos- pati ir tvarkykis
Sakyčiau, atspari moteriškutė Aš tai nuo tokio gyvelimo lėkčiau neatsisukdama
Sakyčiau, atspari moteriškutė
Aš tai nuo tokio gyvelimo lėkčiau neatsisukdama
QUOTE(*Drambliukas* @ 2005 03 22, 12:50)
ju seimoje indus plove tik mama arba sesuo, ot taip va.
Na, mano vyro šeimoje irgi taip buvo
Bet maniškis, kai neturi kur dingti, tai išsiplauna Bet tikiuosi, kad sūnus to nepaveldės. Nes šį savaitgalį kai buvome vaikus vienus trumpam palikę, tai sūnus plovė indus ( pats susigalvojo), o sesė tuo tarpu jam sumuštinius gamino Galėtų ir toliau taip laikyti 
QUOTE(mam @ 2005 03 22, 14:43)
Pati jau vargstu daug metu su tokiu vyru ir tokiais pat vaikais (mat vaikai matė, kad padėti mamai visai nebūtina) jau ir dabar būdami dideli, nesidrovi atėję pasakyt, kad baigčiau skaityti, o eičiau valgyt paduoti. Keliuosi kasryt 6 val, gaminu pietus, o jie tingi net pasišildyti. bet aš jau apsipratau, šuo jik ir kariamas įpranta. Dabar gyvenu laukimu, kada galėsiu pagyventi "dėl savęs".
Čia jau manau ne vaikai ar vyras kaltas. Jeigu vaikus nuo mažens pratini prie visko paruošto, tai ir kaltink save. Nuo 12-14 metų ne tik pasišildyt , bet jau pati gamint pradėjau. Čia jau kaip pripratini savo vaikelį.
Mano vyras kaip jūsų. Ir prie kompo pasėdi, ir TV žiūri, ir baseiną ar krepšį palanko. Bet tpfu tpfu tpfu mano optimizmas duoda vaisių.
P.S. vietoj problemų reik generuoti ką nors intriguojančio ir pikantiško
P.S. vietoj problemų reik generuoti ką nors intriguojančio ir pikantiško
QUOTE(Merida @ 2005 03 22, 12:42)
))jei vyras gerai uzdirba, bet jo zmona lygina, daro valgyt ir skalbia...:)turetu ji susimastyt:vadinasi, nevertina jis jos, negrazia ir neseksualia laiko:))))Žinai žmonės labai dažnai viską priima kaip kraštutinumus arba girdi ir supranta taip kaip jiems norisi girdė ir suprasti. Moteris visada turi būti moteris, vyras turi būti vyru. Ir dar kartą pasikartosiu na nėra pas mane moteriškų darbų. Pas mane yra vyriški darbai, ir jei reik galiu tvarkyti, skalbti plauti vat tik su valgio darymu šiek tiek sunkiau bet niekad žmona neis dirbti to ką laikau vyrišku darbu.
Na o pas tave tikrai nėra labai gerai, nors jei tu vyrui nieko nesakai , gal tau ir taip gerai.
O MAM galiu tik užjausti. Jei mano vaikai taip elgsis, lakstys aplink namą su kastyvais ir grėbliais kad atšoktų fantazija motina terorizuoti.
QUOTE(Bandis @ 2005 03 22, 15:01)
O MAM galiu tik užjausti. Jei mano vaikai taip elgsis, lakstys aplink namą su kastyvais ir grėbliais kad atšoktų fantazija motina terorizuoti.
Nu nežinau aš tai manau kad kaip priptratinsi vyrą taip turėsi, pamenu kai ištekėjau tai viešpatėliau brangiausias, kokius patiekalus dariau, turiu sąrašiuką iki šiol tada dar gyvenome pas uošvienę, tai tvarkydavausi tik savo kambarį, ir ką palieku po savimi, na žodžiu su skuduriuku paskui uosvienę nėjau.
Vėliau kai persikraustėme į savo butą, tai ne kartą kildavo problemos, bambėdavau kad va turiu daryti valgyti ir pan. vyras sakydavo nedaryk, jokių problemų pats moku, nu bet aš kaip pareiginga žmona taip ilgai neištempadavu.
Kai atsirado mažius vėl situacija pasikeitė, kažkur daugiau kai pusmetį vaikui gimus dariau įprastus darbus, kol mažiukas budavo ramus, vėliau kai pradėjo šliaužioti tekdavo eit iš paskos ir pan. todėl pamažu maistelį gamindavau vis rečiau.
Na dabar valgyt negaminu beveik visai, na nebent jei verdu ką nors vaikui, tai gaunasi bendras patiekalas, jei vyrui neskanu pasigamina pats, nes yra baisiai išrankus ir jam nepaduosi bet ko, jis visiška priešingybė man, man nesvarbu kas ir kaip, svarbu maistas.
Taigi savaitgaliais viskas gaunasi automatiškai aš einu tvarkyti kambarių, vyras gaminti valgio, dar kartais paklausiu ką šiandien gaminsi (ot nagla ).
Prisipinsiu pasiilgstu gaminimo, kai tai nėra rutina, tad savaitgaliais ar šiaip kada gera nuotaika ką nors pagaminu, bet prisipažinsiu vis sunkiau kas nors gaunasi, nes daug ką pamiršau...
tada dar gyvenome pas uošvienę, tai tvarkydavausi tik savo kambarį, ir ką palieku po savimi, na žodžiu su skuduriuku paskui uosvienę nėjau.Vėliau kai persikraustėme į savo butą, tai ne kartą kildavo problemos, bambėdavau kad va turiu daryti valgyti ir pan. vyras sakydavo nedaryk, jokių problemų pats moku, nu bet aš kaip pareiginga žmona taip ilgai neištempadavu.
Kai atsirado mažius vėl situacija pasikeitė, kažkur daugiau kai pusmetį vaikui gimus dariau įprastus darbus, kol mažiukas budavo ramus, vėliau kai pradėjo šliaužioti tekdavo eit iš paskos ir pan. todėl pamažu maistelį gamindavau vis rečiau.
Na dabar valgyt negaminu beveik visai, na nebent jei verdu ką nors vaikui, tai gaunasi bendras patiekalas, jei vyrui neskanu pasigamina pats, nes yra baisiai išrankus ir jam nepaduosi bet ko, jis visiška priešingybė man, man nesvarbu kas ir kaip, svarbu maistas.
Taigi savaitgaliais viskas gaunasi automatiškai aš einu tvarkyti kambarių, vyras gaminti valgio, dar kartais paklausiu ką šiandien gaminsi (ot nagla
).Prisipinsiu pasiilgstu gaminimo, kai tai nėra rutina, tad savaitgaliais ar šiaip kada gera nuotaika ką nors pagaminu, bet prisipažinsiu vis sunkiau kas nors gaunasi, nes daug ką pamiršau...
QUOTE(laukinukė @ 2005 03 22, 12:14)
Turiu klausimėlį - ar visa tai daroma ir būtina daryti kasdien?
Iš karto atsikertu į klausimėlį - neturi vaikų, tai nežinai, ką tai reiškia. Gerai, vaikas vaikštinėdamas paskui mane nezyzia (o labai to norėčiau), bet aš kasdien
- nevalau dulkių (užtenka ir kartą per savaitę);
- neinu į parduotuvę produktų (galima nusipirkt ilgesniam laikui);
- neskalbiu ir neskirstau skalbimo proceso į tiek sudėtinių dalių. Gėda skųstis, kai yra skalbyklė. Tai ne mūsų mamos, kurios katilais patalynę virindavo;
- nelyginu skalbinių;
- neplaunu grindų, o tuo labiau rankomis - tam yra specialios šluostės ir kainuoja ne itin brangiai;
- nešveičiu vonios ir kriauklės;
- nevalau veidrodžių;
- nemaitinu vyro - pats moka pavalgyti;
- neplaunu jo pritrypto koridoriaus.
Ar nėra įmanoma pvz. pietus ir vakarienę paruošti vienu metu?
Tikrai nesupratau, ar tie darbai yra privalomi kasdien. Jeigu kai kas išsiskirsto per visą savaitę, tai ir laiko ne taip daug suėda.
Iš karto atsikertu į klausimėlį - neturi vaikų, tai nežinai, ką tai reiškia. Gerai, vaikas vaikštinėdamas paskui mane nezyzia (o labai to norėčiau), bet aš kasdien
- nevalau dulkių (užtenka ir kartą per savaitę);
- neinu į parduotuvę produktų (galima nusipirkt ilgesniam laikui);
- neskalbiu ir neskirstau skalbimo proceso į tiek sudėtinių dalių. Gėda skųstis, kai yra skalbyklė. Tai ne mūsų mamos, kurios katilais patalynę virindavo;
- nelyginu skalbinių;
- neplaunu grindų, o tuo labiau rankomis - tam yra specialios šluostės ir kainuoja ne itin brangiai;
- nešveičiu vonios ir kriauklės;
- nevalau veidrodžių;
- nemaitinu vyro - pats moka pavalgyti;
- neplaunu jo pritrypto koridoriaus.
Ar nėra įmanoma pvz. pietus ir vakarienę paruošti vienu metu?
Tikrai nesupratau, ar tie darbai yra privalomi kasdien. Jeigu kai kas išsiskirsto per visą savaitę, tai ir laiko ne taip daug suėda.
Na ir šaunuolė
Mano sąrašiukas - išskirtinai Bandžiui, kadangi jis čia bėdavojo, oi, kaip sunku vinį įkalti, ai, kaip dažnai tenka buitinę techniką remontuoti, o žmonai palaikyti idealią tvarką namuose ir patiekti ypatingus pietus - vienas juokas, žmona tam ir skirta, jei ne gražuolė karštuolė Mano mama mėgsta kartoti, kad buičiai skirtas laikas- veltui sugaištas laikas. Aš su tuo visiškai sutinku
QUOTE(mam @ 2005 03 22, 14:43)
Tokių vyrų, kaip tu Bandi tikrai reta 
.Pavydžiu tavo žmonai .Teisingai tu mastai, kai šeimoje nėra supratimo ir meilės, nepadės niekas, nei parodyti kaprizai, ambicijos.Pati jau vargstu daug metu su tokiu vyru ir tokiais pat vaikais (mat vaikai matė, kad padėti mamai visai nebūtina) jau ir dabar būdami dideli, nesidrovi atėję pasakyt, kad baigčiau skaityti, o eičiau valgyt paduoti. Keliuosi kasryt 6 val, gaminu pietus, o jie tingi net pasišildyti. bet aš jau apsipratau, šuo jik ir kariamas įpranta. Dabar gyvenu laukimu, kada galėsiu pagyventi "dėl savęs".
.Pavydžiu tavo žmonai .Teisingai tu mastai, kai šeimoje nėra supratimo ir meilės, nepadės niekas, nei parodyti kaprizai, ambicijos.Pati jau vargstu daug metu su tokiu vyru ir tokiais pat vaikais (mat vaikai matė, kad padėti mamai visai nebūtina) jau ir dabar būdami dideli, nesidrovi atėję pasakyt, kad baigčiau skaityti, o eičiau valgyt paduoti. Keliuosi kasryt 6 val, gaminu pietus, o jie tingi net pasišildyti. bet aš jau apsipratau, šuo jik ir kariamas įpranta. Dabar gyvenu laukimu, kada galėsiu pagyventi "dėl savęs".Neduok tu dieve, iki tiek prisigyvent, kad mano vaikai mane už patarnautoją laikytų. Mano vaikis tik 4-ių, bet jau mokau ir skatinu pačiam sumuštinį susitepti, su mikrobangine apsieiti, moka pats ką nors šaldytuve susirasti, kai aš užsiėmusi "svarbia veikla", na, kad ir knygučių skaitymu...
Mes iš to didelio pareigingumo pačios užsidedam sau ant pečių akmenų maišą, o namiškiai ilgainiui ima tai laikyti savaime suprantamu dalyku, kuris nėra vertas net dėkingumo. Egoizmas, tam tikru kampu žiūrint, ne tokia jau bloga žmogaus savybė...
Biuties darbai su vaiku? Nu nezinau. Man vien buvimas su vaiku jau darbas ir ne 8 val, o beveik visas 24 val per para 7 dienas per savaite. Sakysit, kad vaikas ne visada to demesio reikalauja? Bet gi vyras daznausiai irgi ne visas 8 val varo galvos nepakeldamas. Uztenka jiems laiko ir parujyti, kas ruko, ir gal kavutes su kolegom/emis isgerti ir dar ka nors pasalinio nuveikti plus dar pietu pertrauka. Taigi, abu dirba, tik zmona dar dirba naktimis, nes dazniausiai vaikai prabudineja naktimis. Tokiu atveju, buities darbai turi buti dalinami po lygiai.
Skalbinius kiekvienas gali savo i skalbianke isimesti ir po to islyginbti, jei toks noras yra. As pavyzdziui rupinuosi maziuko rubeliais, vyras rupinasi musu patalyne ir ranksluosciais. Valgyti gali bet kuris pagaminti, kam upas yra. Labai daznai kiekvienas gaminames atskirai sau, nes skoniai skiriasi. Maista daznausiai perkame kartu. Namus tarkomes kartu karta i savaite: vienas valo dulkes, siurbia, kitas plauna grindis. Karts nuo karto abu susiorganizuojam ir generalinius tvarkymusis su veidrodziu ir sienu valymu. Kas liko? Indai. Jiems turim indaplove. Tualetu sveitimas - vyras sveicia bendraji, o as mazaji miegamajame.Taigi, nei vienas nesam tarnas.
Skalbinius kiekvienas gali savo i skalbianke isimesti ir po to islyginbti, jei toks noras yra. As pavyzdziui rupinuosi maziuko rubeliais, vyras rupinasi musu patalyne ir ranksluosciais. Valgyti gali bet kuris pagaminti, kam upas yra. Labai daznai kiekvienas gaminames atskirai sau, nes skoniai skiriasi. Maista daznausiai perkame kartu. Namus tarkomes kartu karta i savaite: vienas valo dulkes, siurbia, kitas plauna grindis. Karts nuo karto abu susiorganizuojam ir generalinius tvarkymusis su veidrodziu ir sienu valymu. Kas liko? Indai. Jiems turim indaplove. Tualetu sveitimas - vyras sveicia bendraji, o as mazaji miegamajame.Taigi, nei vienas nesam tarnas.
Na, nežinau Valgyti gaminti aš mėgstu, todėl 70 proc. aš ir gaminu. Likusius 30 proc. galima skirstyti taip: pagamina vyras (na. dešrelės, koldūnai, blyniukai ir pan.), dukra (tas pats racionas plius nerealiai skanūs spagečiai ), einame kur nors pavalgyti. Sąlyga: kas gamina valgyti, tas indų neplauna 
Dukra savo kambarį susitvarko, valo dulkes, laisto gėles. Siurbiame, plauname grindis ir pan. kažkaip susitardami ir nesibardami. Tuliką išsivalome kiekvienas po savęs, kriauklę ir vonią išsimaudę irgi. Na, retkarčiais padaroma "generalinė". Skalbiniais užsiimu beveik išimtinai aš. Tiesa, lyginamės kas sau, išskyrus tuos atvejus, jei tai jautrūs skalbinai (kad nesusvilintų ). Beje, moku ir lemputę pasikesti, ir rozetę "prišriubuoti", ir cveką įkalti, ir netgi skylę sienoje išgręžti, jei reikia. Beje, moku ir su lituokliu elgtis, nors ir esu humanitarė . Tik kad to nelabai reikia O mašina yra mano trečias vaikas Kadangi vairuoju tik aš. Bet nieko, aušinimo skysčio ir langų ploviklio įsipilti moku, tepalus pasitikrint irgi, padangą pasikeisti taipogi. O ir džentelmenai Lietuvos keliose dar neišnyko jeigu ką. Tai va taip ir dalijamės tais darbais 
Tubūt nė vienas nesame nei tarnas nei karalius, gal išskyrus mažylį. Na, bet jis dar tikrai labai mažas
Valgyti gaminti aš mėgstu, todėl 70 proc. aš ir gaminu. Likusius 30 proc. galima skirstyti taip: pagamina vyras (na. dešrelės, koldūnai, blyniukai ir pan.), dukra (tas pats racionas plius nerealiai skanūs spagečiai ), einame kur nors pavalgyti. Sąlyga: kas gamina valgyti, tas indų neplauna Dukra savo kambarį susitvarko, valo dulkes, laisto gėles. Siurbiame, plauname grindis ir pan. kažkaip susitardami ir nesibardami. Tuliką išsivalome kiekvienas po savęs, kriauklę ir vonią išsimaudę irgi. Na, retkarčiais padaroma "generalinė". Skalbiniais užsiimu beveik išimtinai aš. Tiesa, lyginamės kas sau, išskyrus tuos atvejus, jei tai jautrūs skalbinai (kad nesusvilintų ). Beje, moku ir lemputę pasikesti, ir rozetę "prišriubuoti", ir cveką įkalti, ir netgi skylę sienoje išgręžti, jei reikia. Beje, moku ir su lituokliu elgtis, nors ir esu humanitarė . Tik kad to nelabai reikia O mašina yra mano trečias vaikas Kadangi vairuoju tik aš. Bet nieko, aušinimo skysčio ir langų ploviklio įsipilti moku, tepalus pasitikrint irgi, padangą pasikeisti taipogi. O ir džentelmenai Lietuvos keliose dar neišnyko jeigu ką. Tai va taip ir dalijamės tais darbais Tubūt nė vienas nesame nei tarnas nei karalius, gal išskyrus mažylį. Na, bet jis dar tikrai labai mažas
