Aš jaučiuosi tarnaite šeimoje

Zvirbliuke tavo sarasiukas liuks Is tiesu taip ir pralekia diena, o grizus vyrui, atrodo, kad as nieko neveikiau. Zinoma tie darbai ne kasdien daromi, bet laiko atima daug. Be to nuolat reikalauja demesio dukra...


Tai ne iseitis. As ir seniau uz vyra daugiau uzdirbdavau. Ir dabar nemazai gaunu. Aukles tikrai nesamdysiu- juk as esu vaiko auginimo atostogose, todel ir dirbu si darba. O buitimi privalome dalintis...tik nelabai pavyksta.

Zinoma po tiek daug patarimu, pasinaudojau kerliais ir jau yra rezultatai: savaitgali plove kambarius, ejo i parduotuve, kartu ruoseme maista, kelis kart prie vaiko nakti kelesi
Manau dabar svarbiausia palaikyti ta pacia strategija, ir manau tokia nebesijausiu.
Zinoma labai svarbu, kaip Bandis minejo, kad vyras apskritai myletu zmona- tada ir pasikeisti gali. O jei nera meiles- tai ir uzauojautos nebus

Ačiū, tik kad iš to sąrašo pati beveik neiko nedarau Kai su mažu zuikiu sėdėjau namuose, tikrai niekam daugiau neužtekdavo energijos - tik būti su vaiku. Gerai, kad ilgai maitinau - net valgyti nereikėjo daryti Ir vyras mane puikiai suprato, palaikė, nesu sulaukusi jokio priekaišto, kad jam valgyti nėra, kad kambariuose viskas išmėtyta...

Ech, pas mus kitos problemos. Kaip sakoma, nesuderinamas požiūris į tai, kas yra tvarka. Kai aš siuntu, kad neįmanoma tokiam mėšlyne gyventi, vyras tikrai nuoširdžiai bando "įžiūrėti", kas ten negerai. Nu, batus palikau vidury koridoriaus - ai, paspirsiu koja po spintele. Ir vėl indų nesudėjau į indaplovę - nu tai sudėsiu prieš įjungdamas. Dabar sudėti, gerai jau gerai, tik ko čia taip nervintis. Tai kol jis buvo vienas, spėdavau iš paskos. Kai jų trys (ir kodėl po velnių mano vaikai šiuo požiūriu atsigimė į tėvą ) aš bejėgė
Ir kas pikčiausia, jau kaip ir įtikinu, kad leistų susirasti namų tvarkytoją, kad ji kartą per savaitę sutvarkytų namus. O jau tada tuos nuolatinius kasdieninius darbus ir aš spėsiu. Bet jis vėl pasižiūri, tai kad nėra čia ką tvarkyti, o svarbiausia, nepatinka jam svetimi žmonės namuos. Todėl nenori, kad kas juose tvarkytųsi.
Tai ką man daryti, kai aš sakau, viskas, reikia tvarkytis, o jie trise pakelia galvas nuo savo užsiėmimų ir nesupranto, ko čia trūksta. Ir negali sakyti, kad vyras nesitvarko ar nedaro ko nors. Ir tvarko, ir namuos buičiai palengvinti visa technika supirkta. Tik jo supratimu tualetą ir vonią užtenka šveisti kartą į mėnesį, langus valyti kas 5 metai, virtuvė jo nuomone iš viso mūsų namuose niekada nesulaukia tokios būklės, kad jau reiktų valyti. Nes jau tą tai aš nors ir minimaliai, bet kas vakarą apsitvarkau. Man tikrai nuo to bardako jau stogas važiuoja. O iš kitos pusės - jie trys, jiems gerai, tai negi tris žmones terorizuosi, kad aš viena gerai jausčiausi. Ir su tvarkytoja tas pats - juk namai ne tik mano. Ir vyras juose turėtų gerai jaustis. O jis tikrai rimtai susinervina, kai pradedu šnekėti, kad samdyti ką nors tvarkyti namus. Nu sako, jei tu sėdėsi ir žiūrėsi, tada gerai. Bet tai kam man tokia tvarkytoja - jei aš turėsiu laiko žiūrėti, tai geriau tuo laiku susitvarkysiu.
Ai, nežinau, kaip besuku galvą, išeities nerandu. Na, dabar gyvenu tuo pažadu, kur jis davė. Kad jau naujame name galėsiu samdyti tvarkytoją. Jis tik miegamąjį ir savo darbo kambarį padarys rakinamą, o jau visa kitą galės tvarkytoja tvarkyti kartą per savaitę. Bet bijau, kad kai prieis reikalas tą tvarkytoją įsileisti į namus, vėl kils karas ir vėl aš pralaimėsiu.
Vat sūnus sirguliuoja, namuos jau antra savaitė sėdi, tai šiandien sakau, eime tvarkytis. Tu susirink žaislus ir knygas, išsiurbsi savo kambarį, o aš jau visa kitą. Tai jis lūpas papūtė nuo komiksų atsitraukdamas ir pareiškė, kad aš jį terorizuoju, nes jei būtų tėtis, tai tikrai neleistų tokių tvarkingų kambarių čia tvarkyti. Na, bet kai buvom viens prieš vieną, tai, kaip sakant, atstovėjau. Žaislus susirinkti ir savo kambarį išsiurbti jam teko. Bet vis tiek pareiškė, kad naujam name tai tikrai nesitvarkys ir manęs neįsileis į savo kambarį. O aš pasakiau, kad kai bus jo atskiras kambarys, o ne pereinamas, per kurį ir man tenka vaikščioti, aš pati ten kojos nekelsiu, tegul žinosi.
Ech, išsiliejau. Man taip išminties kaip suderinti, kad ir pačiai nebūtų blogai, ir vyro bei vaikų neterorizuočiau. Kažkada paskaitinėjau čia apie pedantus ir kaip jaučia su su jais gyvendami žmonės. Na, nesu aš tokia pedantė. Bet vis tiek kai tenka versti kitą tvarkytis, nors jam ir taip gerai, kažkaip nekaip jaučiuosi.

aifa, aš visų pirma susitarčiau su vyru, kad jis savo blogos įtakos nedarytų vaikams. Jei jis tingi ar nemato ir tt. tai nors vaikams to neperduotų. Pagalvok, juk augini netvarkingus bernus, po to marčios oi kaip kentės. Iki marčių ir pati jiems prisitarnausi
Vyro gal jau ir nebe pakeisi, bet vaikų požiūrį į tvarką pakoreguoti dar galima, bet žinoma tik su tėčio įtaka

Aš tokiais atvejais kelčiau diedui baisų vėją

As irgi bandziau irodyti vyrui, kad jis daro nekokia itaka vaikui, kai vaikas saukia : Teti, ateik!, jis man sako, tu eik..tipo as...ir taip daug kur, as ar vaikas papraso, jis vis numeta, tu padaryk. Viena syki vaikas saukia, mama sysiu noriu. Sakau nueik ir padaryk, o jis man atrezia tu padaryk!
Gerai, kad kai buvome pas viena moteriske, kuri mums auklejimo klausimais konsultavo, susake dali dalyku, kuriuos reiktu keisti musu gyvenime, grynai stebedama vaiko elgesi ir labai aiskiai matesi, akd tai butent tie dalykai apie kuriuos kalbejau vyrui. dabar bando bent kai kur jau keistis..nors vis tiek kojnes randu vidury kambario ir po eilinio ginco, kad noriu su choru keliauti i uzsieni savaitei, isgirstu, kad gal jam laika susirasti normalia zmona, kuri tvarkytu namus, visus bobu reikalus, vaikus ir pan. ir sedetu namie
Deka jusu visu pasisakymu supratau, kad as normali zmona, tik nedaranti pietu is triju patiekalu:D

Na, nėra taip, kad aš jiems tarnaučiau. priešingai, vyras skundžiasi,kad jie įkinkomi tarnauti mano tvarkai
Jei vėją kelčiau, tai tikrai priversčiau visus namus tvarkyti. Bet man nepatinka prievarta ir "namų darkytojos" vaidmuo. Bandysiu gražiuoju kaip nors.

Saunuole,dziaugiosi,kad yra tokiu sauniu moteru!!! As augau moteru seimoje t.y.be tevo ir neismokau tokiu gudrybiu,nes viska turejome daryti pacios t.y.as,mama ar sese,ir kaip durne nesugebejau nuo vyro tai nuslepti.Dabar reikia vyni ikalti-zinoma as,suklijoti ka zinoma-as,jau nesakau apie indu plovyma,vyrima ir t.t...O temos autorej siulau keisti padeti kol nevelu ir jaigu ruosiasi su juo gyventi,tegul per asaras,isterijas ir t.t...,vaikas ir per dulkes pasliauzes ir nieko jam nenutiks.As ir buvau super svaruole,bet jegos isseko,dabar mieliau sedziu prie kompo nei su skuduru rankoj.

Visiškai nesuprantu kaip galima su vaiku visą dieną sėdėt ir nieko daugiau neveikt. Kai aš sėdėjau su vaikais viskas buvo padaryta ir valgyt, ir kambariai aptvakyti, ir laidos peržiūrėtos, o kai vyras pareidavo dar į miestą išvarydavau. Ir nereikia apie tuos vaikus taip šokinėt, reikia daugiau savarankiškumo įdiegt, nes paskui bus sunku nuo mamos sijono nutraukt.

paskaicius missy istorija vos keiktis nepradejau.neleisk kad tau ant galvos uzliptu.suprantu kad praso valgyt padaryt bet kad dar alaus nupirkti tai cia jau nesuprantu.o padaryt jau nieko nepadarysi nes vyru neperauklesi

Draugė papasakojo štai tokią istoriją. Ji studijavo istoriją ir važinėdavo į etnografines keliones po kaimus. Na ir viena močiutė papasakojo, kad ji niekad gyvenime nemelžė karvės (kaime!). Visą laiką tai darydavo vyras, nes jai skaudėjo pirštus. Na gali būti. Tačiau jau išeinant ta pati močiutė pasakė: žiūrėk, vyrui nenusileisk. Jei nenorėsi, ko daryti, tai sakyk, kad rankas ar nugarą skaudą...

Kveli prisizvengiau!

Aš žiūrėjau filmą "ponas ir ponia smitai" ar panašiai. Nors filmas nėra apie šią temą , bet ten įsiminė kai kurios scenos, viena iš jų: sėdi abu sutuoktiniai prie vakarienės stalo ir vyras prašo paduoti druską, žmona ir sako"
"DRUSKA YRA VIDURY STALO"