Mane tos mintys irgi aplankydavo ir aplanko, kad esu tarnaitė šeimoje..Ypač tada, kai taip knieti dar paanalizuoti vyro trūkumus. Nedariau šeimoje aš jokios revoliucijos..tiesiog bandžiau pakeisti savo apčios požiūrį..Pradinės mintys buvo tokios, kaip aprašė Dainelė..na kas iš to, kad aš amžinai galvosiu kaip man kartais sunku, kaip pavargau nuo rutinos, kaip buitis mane ėda, kaip vaikas neklauso ir kaip vyras mane spaudžia dėl to, jog turi teisę daryti ką nori. Kas man iš to? Bus bloga nuotaika, susisuksiu, susiraukšlėsiu? Patiksiu sau, kitą diedą rasiu jei kas?
Vėliau šias mintis pakeičiau kitomis..Reikia virti valgyti ir sutvarkyti kambarius. Tvarkausi ne dėl vyro ir ne dėl vaiko... pati geriau jausiuos, kai bus tvarkinga. Virsiu, kepsiu, troškinsiu..čia dėl vaiko (o tuo pačiu ir patys skaniai pavalgysim). Juk man svarbu, kad vaikas būtų sveikas, gautų kokybišką maistą, tai negi man kaip mamai sunku?
Jei yra pinigų, tai išvis problemų mažai lieka...galima samdyti pavaduojančius žmones..auklytę porai val. per dieną, namų tvarkytoją.
O dėl mūsų darbų įvertinimo

Jūs man pasakykit kada įvertinot savo vyrus

Kada jam pačiam pasakėt, kad jis dėl jūsų stengiasi ir uždirba, kad jūs galite auginti vaiką ir nereikia jo vesti į lopšelį skaudama širdimi, kaip kitos mamos tai daro (ypač jei jos yra vienišos), kada jam pasakėt, kad esat dėkinga už tai, ką jis padarė, neakcentuodamos vien tai, jog jis kažko nepadarė. Ar leidote jam būti tėvu ar vien pačios skubėdavote nuo gimimo pas vaiką, nes jūs geriau ir greičiau viską padarysite..Dėmesiu mokama už dėmesį
Ir visai natūralu, kad vyras nepastebi jūsų užsiknisimo buityje..juk jūs turbūt irgi nepastebite jo darbo į kurį jis kasdien išeina. Tiesiog šiandien jūsų darbas yra namuose, nereikia reikalauti susižavėjimo ir atlygio už tai, kad jūs esate gera mama ir žmona. Kodėl turėtų būti kitaip??