Mes tai miegam įvairiai, užmiegam lovytėj savo, paskui kai reikia valgyti, tada aš jį įsikeliu pas sacve, taip būna, kad pati lūžtu bemaitindama arba taip gera kartu būna, kad net nepagalvoju, kad jį reikia iškelti. Dabar kai šalta taip namie, tai iš vis norisis jį prie savęs laikyti, kad jam šilčiau ir jaukiau būtų. Būna , kad ir įkeliu į lovytę,po naktinio paniauniojimo, bet tada reikia laukti, kol jis išsiniurnės ir nustos kojas kilnoti ir pan.
Dėl pripratimo, tai žinau vieną tokį atvejį, draugų mergaitei 11metų, o ji miega dar su tėvais. Ir niekaip nepavyksta jos iškrapštyti. Ir lempas pirko visokias, kad tik jai nebaisu būtų, niekas nepadėjo. Juokias, kad parsives kavalierių ir irgi ateis su tėvais miegoti
Sveikutės. Iki 3,5 mėnesio miegojo pas mane lovoje, nes visgi po gimdymo moterims yra labai sunku vaiką imti iš lovytės pamaitinti ir vėl atgal įkelt. Po sūnaus gimimo aš pagailėjau savo vyro ( jis dirba vairuotoju ir važinėja po Vilnių ), o kadangi mes gyvenam pas vyro tėvus keturiu kambariu bute, tai kambarių kaip ir yra. Žinoma paskui gailėjaus , kiek paskaitai gražių straipsnių kaip vyrai padeda žmonom po gimdymo, bet dėja jau toks gyvenimas. Šia tema buvom susipykę, aš jam pareiškiau, kad jei pasigimdėm kartu, tai ir auginam kartu. Žinau, kad pati jam leidau taip padaryti, bet dabar sūnelis miega savo lovelėje ir išmiega visą naktį, o kai miegojo su manimi keldavo 1 nakti.
Dar girdėjau, kad vaikui yra negerai pukinės kaldros ir pagalvės, nes tada jo nosytėje atsiranda plunksnų pukai ir pasidaro sunkiau kvėpuoti
Dar girdėjau, kad vaikui yra negerai pukinės kaldros ir pagalvės, nes tada jo nosytėje atsiranda plunksnų pukai ir pasidaro sunkiau kvėpuoti
Musu mazius turi maza lovyte, kurioje, kaip tikiuosi, miegos iki kokiu 3 menesiu. Siaip as ja laikau didelej lovytej, kuriuoje miegos veliau. Tokia maza lovele labai patogu, nes kartais tikrai sunku kelinetis kas 3 minutes paduoti soskes 
, ar paziureti ko jis ten zirzena...Tada ir kraustomes su mazaja lovele i didziaja lova, tarp tetes ir mamos... 
Daznai to nepraktikuojam. Man tikrai patogu, o ir saugu, galvugalyje yra itaisyta mazute lempute, nakti uzdegu noredama paziureti kas ten mazajam per bedos 
. Maniskis kartais sunkiai uzmiega, ciulpia soske ir ja nuolat isspjauna, o isspjoves verkia... Taigi, soskes padavinejima galime pasidalinti su vyru, kai mazasis patalpintas tarp musu! Aisku, geriausia butu jam miegoti atskirai, bet man kartais taip neramu, jog jis ten vienas miega. O jis nusispardziusi ne karta teko rasti... Kazkaip turint ji salia gera ir ramu.
, ar paziureti ko jis ten zirzena...Tada ir kraustomes su mazaja lovele i didziaja lova, tarp tetes ir mamos... Daznai to nepraktikuojam. Man tikrai patogu, o ir saugu, galvugalyje yra itaisyta mazute lempute, nakti uzdegu noredama paziureti kas ten mazajam per bedos . Maniskis kartais sunkiai uzmiega, ciulpia soske ir ja nuolat isspjauna, o isspjoves verkia... Taigi, soskes padavinejima galime pasidalinti su vyru, kai mazasis patalpintas tarp musu! Aisku, geriausia butu jam miegoti atskirai, bet man kartais taip neramu, jog jis ten vienas miega. O jis nusispardziusi ne karta teko rasti... Kazkaip turint ji salia gera ir ramu.
NE NE NE dar ir dabar (dukrytei greit bus penki metukai)ateina pas mus į lovą,bet aš ją tarabaniju atgal,mat nuo mažens miegojo pas mus lovoje,na ,o mažoji miega nuo keturių mėnesių savo kambaryje,juk ten jauku ir daug žaislų.O mamytei ir tėveliui juk norisi pabūti kartu. O jei šalia vaikutis tai kaip tada 
turėjom ir mes tokią problemą;
iš pradžių maždaug apie metukus jam tada buvo pradėjo bijot miegojimo savo lovytėj, galbūt gąsdino tai, kad jis ten uždarytas ir negali išlipti , kada nori, tada mes įsigijom normalią didelę lovą(tachtą su šonais, kad neiškristų) ir pristūmėm ją prie mūsų dvigulės lovos, lovų aukščiai sutapo, gavosi kaip viena didelė lova, jis galėdavo kada nori išlipti ir t.t. dabar kai jam 3 metukai lovas atskyrėm ir jis miega atskirai nuo mūsų tačiau tame pat kambary, sekantis žingsnis bus perkėlimas į kitą kambarį, tačiau perkelt reikės ir sūnų ir dukrą, kol kas to padaryti negalima, nes dukra tik 4 mėnesių, o jį vieną perkelti irgi negerai...
tiesiog manau, kad reikia vaikams pasakoti po truputį ruošti apie ruošiamas permainas, klausti jų nuomonės ir po truputį tai įgyvendinti, aišku kai vaikui apie vienerius metukus tai sudėtinga...
iš pradžių maždaug apie metukus jam tada buvo pradėjo bijot miegojimo savo lovytėj, galbūt gąsdino tai, kad jis ten uždarytas ir negali išlipti , kada nori, tada mes įsigijom normalią didelę lovą(tachtą su šonais, kad neiškristų) ir pristūmėm ją prie mūsų dvigulės lovos, lovų aukščiai sutapo, gavosi kaip viena didelė lova, jis galėdavo kada nori išlipti ir t.t. dabar kai jam 3 metukai lovas atskyrėm ir jis miega atskirai nuo mūsų tačiau tame pat kambary, sekantis žingsnis bus perkėlimas į kitą kambarį, tačiau perkelt reikės ir sūnų ir dukrą, kol kas to padaryti negalima, nes dukra tik 4 mėnesių, o jį vieną perkelti irgi negerai...
tiesiog manau, kad reikia vaikams pasakoti po truputį ruošti apie ruošiamas permainas, klausti jų nuomonės ir po truputį tai įgyvendinti, aišku kai vaikui apie vienerius metukus tai sudėtinga...
Jau su kuo vargstam, tai vargstam. Su miegeliu. Maniškis jau didelis, turi savo kambarį. Bet vienas nemiega. Mama šalia turi būti ir viskas. Aš manau, kad tas miegojimas labai individualus dalykas. Ir negalima visiems taikyti vienodo metodo. Maniškis 
buvo ilgai krūtim maitintas, be to, dar yra labai jautrus. Tai manau, kad geriau taip, kaip vaikas nori, negu paskui gydyti kokias nervų ar psichikos ligas. Turėtų išaugti. Pažįstamų vaikai juk išaugo. Lieka tik kantrybė...
buvo ilgai krūtim maitintas, be to, dar yra labai jautrus. Tai manau, kad geriau taip, kaip vaikas nori, negu paskui gydyti kokias nervų ar psichikos ligas. Turėtų išaugti. Pažįstamų vaikai juk išaugo. Lieka tik kantrybė...
mes tai visi trys miegam dideleje lovoje, nes dabar tai tikrai dar nemiegos vienas, nes dantys dygsta, tikiuosi, kad kai isdgs, pavyks pripratinti 
Vaikai labai skirtingi. Vat dukrai toj penkeri, bet ją dar ir naktį kartais nuramint reikia, ir vakare 'nuglostyt'. O vat sūnus, dar tik dviejų metukų, o užmiega pats vienas, savo lovytėj, ir išmiega visą naktį be problemų. Niekaip kitaip jo neauklėjom. Kol mažas buvo irgi miegojo didžiojoj lovoj, o vat apie antrą gimtadienį pradėjo vakarais rodyt į lovytę, sakydamas "čia liulia liulia". O kai atsigula "atia atia"
Na kokia gi čia bėda kartu su vaiku pamiegot. Užaugs tai ne tik kad į kitą lovą, kitą kambarį, bet ir kitus namus išeis.
Aš noriu pasidžiaugt jais kol dar galiu - pasiglaustyt vakare atsigulus, naktį apkabint, kai pravirksta, ryte atsibust nuo vaikiško bučinuko. Juk tai trunka taip neilgai
O kartu su vyru dar spėsim prisigulėt, juk "kol mirtis neišskirs" kartu miegosim
As irgi esu tos nuomones, kad kiekvienas vaikas individualus, todel vienam be problemu vienam miegoti kambaryje, jo nereikia nei supti, nei nesioti, o kitas jautresnis, ji reikia priglausti, paglostyti, bet , aisku, buna , kad ir patys mes ragiukus vaikuciams uzauginam. bet kaipgi pajusti ta riba????
musu mazoji nakciai uzmiega musu lovoje, reikia salia jos paguleti, o paskui perkeliam i jos lovyte. visa nakti ji ismiega viena savo lovyteje.noreciau, kad ji uzmigtu viena, savo lovyteje, taip nesinori jos rikdyti
. Man nera labai priimtinas tas "drastiskas budas", kai vaikas valanda rekia vienas savo lovyteje ir tada galiausiai uzmiega, kas dedassi tada jo sirduteje??? mes laukiam kada savaime ji taps savrankiskesne ir panores gulti i savo lovyte migdytis.
musu mazoji nakciai uzmiega musu lovoje, reikia salia jos paguleti, o paskui perkeliam i jos lovyte. visa nakti ji ismiega viena savo lovyteje.noreciau, kad ji uzmigtu viena, savo lovyteje, taip nesinori jos rikdyti
. Man nera labai priimtinas tas "drastiskas budas", kai vaikas valanda rekia vienas savo lovyteje ir tada galiausiai uzmiega, kas dedassi tada jo sirduteje??? mes laukiam kada savaime ji taps savrankiskesne ir panores gulti i savo lovyte migdytis.
Turiu dar viena problemele,
Pati pripratinau mazyli miegot vienoj lovoj. Netycia, aisku....
Bet kaip dabar atpratinti?
Uzmiega tik su manim.KAi uzmiega pernesu i lovyte, gerai jei prabunda po kokiu 6 val., bet jei po pusvalandzio, tai neskis i lova, nes kitaip neuzmigs.Ir kas keisciausia, jei prie tevelio migdosi tai uzmiega lovytej.
Paarkit kaip atpratinti?
Ir aplomai per nakti prapunda 3-4 kartus, tai gert, tai soske pamete, tai
Pati pripratinau mazyli miegot vienoj lovoj. Netycia, aisku....
Bet kaip dabar atpratinti?
Uzmiega tik su manim.KAi uzmiega pernesu i lovyte, gerai jei prabunda po kokiu 6 val., bet jei po pusvalandzio, tai neskis i lova, nes kitaip neuzmigs.Ir kas keisciausia, jei prie tevelio migdosi tai uzmiega lovytej.
Paarkit kaip atpratinti?
Ir aplomai per nakti prapunda 3-4 kartus, tai gert, tai soske pamete, tai
Sunkoka užduotis, nežianu ką patarti,apsiginkluot kantrybe, kurį laiką ir neišsimiegot teks turbūt...Mano mažoji naktį atsibunda po 4-6 kartus, taip pat tai gerti,tai šiaip subruzdėt pas ją reikia, bet niekada nesinešiau pas save į lovą, geriau bėgu į kitą kambarį n kartų...Būčiau ir aš tokią klaidą padarius, bet mačiau kaip draugė dėl to kankinasi su sūneliu, viskas pasibaigė tuo, kad miegodavo tik gavęs per užpakaliuką, nusiverkdavo ir užmigdavo,nes kaip ne kaip vyrui 3 metai ėjo...Gal ir brutalios priemonės,bet kitaip jau nepavyko jiems.
