Musu miegojimo tevu lovose istorijos:
Pirmaja migdydavau isimtinai tik lovyteje ("kad nepriprastu"). Kai pradejo pati vaikscioti, tai is savo lovytes atitipendavo pas mus... taip tesesi, kol gime brolis.
Sio migdyti lovyteje as jau nesiruosiau, nes is savo patirties maciau, kad tai neturi jokios itakos tolesniam ivykiu klostymuisi; todel kol ji maitinau (14 men.) miegojau su juo, o su dukra kitoj lovoj miegojo vyras...
Kai nustojau maitint, viskas susiejo i savo vietas, t.y. vaikai miega atskirose savo lovose, o tevai - savo. Kazkaip kuri laika visi lyg buvo labai patenkinti.
Nors dabar vel matomi "neramumai" - dukra pries miega itartinai prasosi paguleti pas mus lovoj (mes leidziam - ji biski paguli, ir keliauja pas save i lova ir ismiega ten visa nakti (su retom isismtim), o mazasis - jis uzmiega pas save lovoj, ir daznai ismiega visa nakti, bet... jei prabunda - tai butinai pas mus i lova...
Kada tai baigsis? Noreciau kad kuo greiciau; gal mes biski tingim nakti su jais kariaut, tai del sventos ramybes leidziam pas save...
Gal reikia vaikui kokio stimulo miegot atskirai? Mano dukra pradejo su noru miegot atskirai, kai gavo nauja lova (nors ji turejo kita, bet ja su noru perleido broliui - matyt jai nepatiko).
O dar manau cia daug itakos turi tevu pasiryzimas (as nakti tingiu "kariaut", prie vaiku keliasi vyras - as keliausi pirmus metus), jeigu mes nakti keltumemes butume prie vaiku lovyciu, tai jie gal ir neitu pas mus?
O siaip tai dar mazi jie, malonu galu gale ir kai maziukas apsikabines tau veida, miega salia; ishaugs ir pasiilgsim tu laiku.
Nors viena pazistama tik dabar atpratino savo dukra miegoti atskirai - jai 8 metai...
Cia is kurios puses paziuresi
Geros sekmes