O del alaus dar yra ir kitas, mokslinis paaiskinimas

Kuo daugiau alaus geri, tuo labiau prie jo pripranti. Bet pripranti ne kaip prie alkoholio, o del to, kad apyniuose yra tokia medziaga, skatinanti priklausomybe. Kuo maziau alaus geri, tuo maziau jo norisi
As seniau ir kartais vis megdavau alaus pagurksnot, tai per pasisedejimus, tai namie prie teliko. Bet kazkaip taip susikloste, kad ilga laika jo negeriau, o dabar visai nebenoriu. Kazkada paragavau - net neskanus, ir net nesuprantu, kaip anksciau galejau megti
O gal siaip tiesiog susiformavo naujas iprotis - negerti alaus
As ir siaip vis pamastau, kodel mes megstam ta, ka megstam? Kodel megstam cepelinus, o koks kitatautis negali pakesti? Gal kad nuo mazens juos valgom? Juk jei nuo vaikystes butume valge daug vaisiu, darzoviu, liesa mesyte, pieno produktus, gal toks maistas mums ir butu skaniausias?
O dar siaip seniau man buvo neisivaizduojamas kepsnys be bulviu ar ryziu, bet kai emiau derinti produktus, dabar man kepsnys su darzovem tarsi iauges i krauja, atrodo, taip visada ir valgiau
Tai gi, pripratimas - antras pirigimimas

Issiugde naujus iprocius, nauja poziuri i maista, be vargo sulieknesim ir atrodys, kad visada taip ir turejo buti
Gerai,
Zivilka , kad nebegeri alaus. Gal ir ner jis labai blogai, bet uz tai kiek uzkandziu prie jo suvalgome