bijau skristi lėktuvu

#73
be reikalo bijai mirksiukas.gif lektuvu netgi ir idomu skristi mirksiukas.gif masina vaziuoti yra zymiai pavojingiau arba autobusu i kelione per Lenkija schmoll.gif atsitikti bet kur bet kas gali schmoll.gif kadaise pazystama ziema ejo i parduotuve ir paslydo lygioje vietoj, na ir se tau - rimtas kojos luzis cry.gif Isejo moteriske i parduotuve , o atsidure ligonineje cry.gif o lektuve nepaslysi - pririsa biggrin.gif ir dar valgyti duoda !!! biggrin.gif tongue.gif
Atsakyti
#74
QUOTE(Lacrima @ 2004 05 05, 15:55)
ir lietuviu lektuvu bijau,mes skrendam su lenku


prieš mėnesį pažįstama vos nepražilo, kai išsiuntųsi dukras pas vyrą "anapus balos" lenkų lėktuvu sužinojo, kad jis...dingo. Ryšio su lėktuvu nebuvo 4 valandas. Pasak "oficialios" lenkų versijos, lėktuvas ore pakliuvo į "kamštį". blink.gif
Gi mergaitės jau nebe mažos, tai sakė, kad iš pradžių, tik pasiekę JAV pakrantę nusileido, atseit, degalų (prastovėjo apie 2 valandas). O paskui vėl nusileido, net nespėję normaliai pakilti, atseit, pakeisti piloto (tai irgi užtuko apie 1,5 h). doh.gif
Taip ir neaišku, kas buvo, nes visi džiaugėsi, kad laimingai reisas baigėsi.
Atsakyti
#75
As irgi paniskai bijau skristi lektuvu cry.gif Ir kuo daugiau skraidau ,tuo labiau man tie lektuvai nepatinka. Paskaiciavau, kad per gyvenima skridau 35 kartus(su visais persedimais),bet baime tik dideja.Jau ne karta teko salia sedintiems ar stiuardesems mane raminti,nes kai tik pakylam as susergu is baimes,bijau kad nukrisim ar dar velnias zino ko.Jauciu,ta baime reikia gydyti. g.gif Man zymiai ramiau,kai jauciu zeme po kojom,tegu ir lektuvai saugiausia transposto priemone,bet jei kas ore atsitiks,tai niekas gyvas neliktu.bijau! cry.gif cry.gif
Atsakyti
#76
Aš irgi labai labai bijau skristi lėktuvu.. blush2.gif už poros savaičių išskrendam atostogaut, tai visai atostogų nebelaukiu..nesuprantu, anksčiau labai patikdavo skraidyti, o dabar unsure.gif
Atsakyti
#77
Ir as bijau... Kartais mane tiesiog panika apima, nors skraidau tikrai labai daug. Jei suskaiciuociau, tai gal butu apie simta ar daugiau kartu. Ir dar likimas iskrete man poksta - gyvenu uz Atlanto. Kas karta, kai labai noriu namo - galvoju, kad reikes skristi lektuvu blink.gif Tada visi norai praeina. Mano vyro tevas yra psichiatras, tai klausiau jo ka reikia man daryti. Sake, kad arba vaistai toku atveju padeda, arba yra tokie kursai zmonems, kuri praveda lektuve, cia aiskina kaip lektuvas dirba, susipazinama su lektuvo kabina ir t.t. Sako, kad labai padeda.... O toms, kurios bijo, patariu pusvalandi pries lektuvui pakylant lektuvui sukramtyti valerijono tabletyciu (penkias ar sesias). Man asmeniskai padeda. Man taip patare gydytoja.
Atsakyti
#78
Aš irgi bijau skristi lėktuvu, ir mašina bijau važiuot...bet kai jau pradedu skrist ar važiuot, tai visos baimės dingsta. Prisimenu, kai skridau į Ameriką, pasakiau mamai, kad bijau. O ji ir sako, jei bus lemta, tai paveikslas ant galvos nukris. Ir kažkaip nurimau tam kartui. Bet dabar jei reitų, vėl būtų baisu, ypač po pastarųjų 2 aviakatastrofų...
Atsakyti
#79
Aš irgi bijau skristi lėktuvu, ir mašina bijau važiuot...bet kai jau pradedu skrist ar važiuot, tai visos baimės dingsta. Prisimenu, kai skridau į Ameriką, pasakiau mamai, kad bijau. O ji ir sako, jei bus lemta, tai paveikslas ant galvos nukris. Ir kažkaip nurimau tam kartui. Bet dabar jei reitų, vėl būtų baisu, ypač po pastarųjų 2 aviakatastrofų...
Atsakyti
#80
Lėktuvu niekad neskridau...ir po tų paskutinių aviakatastrofų jaučiu, kad nebent su tramdomaisiais marškiniais mane ten įsodint reikėtų..Baisu, kai lėktuvai ar malūnsparniai krenta vos ne kasdien.tai kaip loterija - pasiseks tau šį karta ar jau baigta..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Violeta*: 17 rugpjūčio 2005 - 09:46
#81
Kai isgirdau, kad nukrito kipro lektuvas, kaip tik buvau oro uoste, laukdama skrydzio. Nekoks jausmas apeme, bijojau skristi, bet dar baisiau buvo, kai po skrydzio nakti reikejo dar 3 val. namo vaziuot, bijojau, kad vyras neuzmigtu... scare.gif
Atsakyti
#82
visada pries skrydi truputi jausdavau itampele, bet po skridimo venesueloi, kai prasidejus audrai lektuveliui pagedo variklis doh.gif - nebenoriu jokiu kelioniu. tuo metu tik isikabinau nagais i vyra ir rekiau, meldziausi, kad viskas baigtusi ir norejau namo ...pas mama . ta kart viskas baigesi sekmingu avariniu nusileidimu... dabar tureciau vykti i komandiruote, velgi skrydis i frankfurta, bilietai uzsakyti, viskas suderinta - o as nieku gyvu niekur neskrisiu net jei teks paciai apmoketi bilietus ir iseiti is darbo cry.gif
anksciau nebudavo tiek katastrofu kaip pastaruoju metu doh.gif kai pagalvoji, gal cia pasaulio pabaiga arteja blush2.gif ax.gif
Atsakyti
#83
Suprantu tave, lavista. Apturejau ir as viena baisu skrydi... Tada pirma karta gyvenime pajutau mirties skoni burnoje. Vis negalejau patiketi, kad va dabar esu kazkur danguje, tarp svetimu zmoniu, virs svetimos zemes, ir ateina galas. Buvo kaip blogas sapnas, is kurio tu pabundi, o cia negali pabusti, nes tai tikrove. O buvome mes pakliuve i uragana, lektuva mete, kaip popierini (neperdedu), as net nesugebejau iziureti viso vaizdo, taip viskas vartesi ir kratesi. Salia manes sedejo kazkoks vyras, tai vis stverdavo uz mano kojos (netycia, zinoma...). Zaibas kaip trendavo i lektuva, tai tas zemyn nezinau kiek metru krisdavo ir taip kokia 15 minuciu. Visi islipo is lektuvo pazaliave. Nusileidusi paskambinau savo vyrui ir apsiblioviau. Per ta skrydi numeciau tris kg! Bet sekancia diena turejau skristi vel . Kadangi lektuvas buvo didelis ir oras geras, tai teko ikalti valerijono ir nebijoti.
Atsakyti
#84
Na man pakolkas sekasi, niekad neteko aptureti audringo oro skrendant. O pasitaikanchios oro duobes man net patinka ax.gif
Atsakyti