QUOTE(aziza @ 2005 08 24, 21:38)
nu manau nera ko bijoti
va as su draugu pries savaite paskraidziau oro balionu [ tai buvo mano dovana draugui gimtadienio proga] tai buvo nepakartojama
visoms palinkeciau tai isbandyt,tik yra vienas minusas- po to noresis dar ir dar 
O, tikrai puiki pramoga, reiks kadu išbandyti
QUOTE(Elma @ 2005 08 18, 19:46)
Suprantu tave, lavista. Apturejau ir as viena baisu skrydi... Tada pirma karta gyvenime pajutau mirties skoni burnoje. Vis negalejau patiketi, kad va dabar esu kazkur danguje, tarp svetimu zmoniu, virs svetimos zemes, ir ateina galas. Buvo kaip blogas sapnas, is kurio tu pabundi, o cia negali pabusti, nes tai tikrove. O buvome mes pakliuve i uragana, lektuva mete, kaip popierini (neperdedu), as net nesugebejau iziureti viso vaizdo, taip viskas vartesi ir kratesi. Salia manes sedejo kazkoks vyras, tai vis stverdavo uz mano kojos (netycia, zinoma...). Zaibas kaip trendavo i lektuva, tai tas zemyn nezinau kiek metru krisdavo ir taip kokia 15 minuciu. Visi islipo is lektuvo pazaliave. Nusileidusi paskambinau savo vyrui ir apsiblioviau. Per ta skrydi numeciau tris kg! Bet sekancia diena turejau skristi vel . Kadangi lektuvas buvo didelis ir oras geras, tai teko ikalti valerijono ir nebijoti.
Siaubas kažkoks
Jei nukris lektuvas, tai nukris, baime cia nieko nepades. Situocijos juk lektuve sedint nepakeisi. Kitas reikalas vairuor pavyzdziui ir bijot. Tada situocija labai daug nuo taves paties priklauso...
O aš pagalvoju - juk stiuardesių toks darbas, skraidyti ir skraidyti... 
jei lėktuvai taip dažnai kristų, tai jos žinoma neskraidytų - bijotų.. o dabar tai tapę kasdienybe taip pat kaip važiuoti traukiniu ar tarptautiniais autobusais - vadinasi, ta kelionė lėktuvu nėra kažkas ypatingo ir išskirtinio, kaip man gali pasirodyti
tai tik pasižiūriu, kaip stiuardesės reaguoja per tuos visus kratymus - tik gėrimus nešioja, vadinasi, nieko rimto...

jei lėktuvai taip dažnai kristų, tai jos žinoma neskraidytų - bijotų.. o dabar tai tapę kasdienybe taip pat kaip važiuoti traukiniu ar tarptautiniais autobusais - vadinasi, ta kelionė lėktuvu nėra kažkas ypatingo ir išskirtinio, kaip man gali pasirodyti
tai tik pasižiūriu, kaip stiuardesės reaguoja per tuos visus kratymus - tik gėrimus nešioja, vadinasi, nieko rimto...
Rugsėjo pabaigoj pirmą kartą skrisiu lėktuvu - na, turiu aš šiokią tokią baimę ir tiek (gal tai daugiau jaudulys), bet pagalvoju - kaip lemta, taip ir bus, o dėl tų visų katastrofų tai taip sakant ir plyta ant galvos gali nukrist
Tiems kas bijo skristi, gal vertėtų pasirinkti kitą susisiekimo liniją?
QUOTE(EmiA @ 2005 08 28, 18:08)
Virdzinijai pasiūlyk
QUOTE(Smurka @ 2005 08 29, 08:25)
Pageidaučiau troleibusu - ten jaučiuosi saugiausiai
Ir as bijau, ypac po paskutiniu lektuvu katastrofu.
gruodi zadam grizti i Lietuva, norim labai, reikia jau pirkti bilietus, bet rankos nekyla uzsakineti..O ziema dar baisiau - didesne pugu tikimybe...
Kaip noreciau, kad but u galimybe kazkaip sugrizti i lietuvele is anapus atlanto
gruodi zadam grizti i Lietuva, norim labai, reikia jau pirkti bilietus, bet rankos nekyla uzsakineti..O ziema dar baisiau - didesne pugu tikimybe...
Kaip noreciau, kad but u galimybe kazkaip sugrizti i lietuvele is anapus atlanto
QUOTE(Smurka @ 2005 08 29, 09:25)
O buvo kalba apie Meksiką? Nepastebėjau
As sau irgi nieko negaliu padaryti, bijau lektuvo ir stengiuosi, kiek imanoma isvengti tokiu kelioniu. Turiu aukscio fobija, dar didesne baime sukelia patirtos aviokatastrofos, taip skrisdama ir klausausi ar nesigirdi pasaliniu garsu. Stengiuosi ausis uzsikisti kimstukais, o baime raminti spirituotais gerimais
Kazkiek padeda, bet tai nesuteikia jokio drasumo ir noro dar skristi











