Vakar susitikau su
MAŠA - AČIŪ Svet-lana, Larissa už paramą maistu - vaikai dėkoja

Maša vakar buvo su seserimi, vis sako ramiau. Patėvis dar tam bute, bet sako verkia, nervuojasi, žada pasitaisyti, eiti dirbti... Vaikai kol kas jo nevaro, nes sako pirmas aukštas, langai vos užsidaro, vėjas švilpia - tiesiog ramiau kai kas yra. Vyresnioji sesuo tvarkysis globą, ersikrausto pas juos gyventi - bus lengviau išsilaikyti. Maša su mokykla susiderino, kad kažkaip neakivaizdžiai pabaigs vidurinę, nes tiek teliko, dirbs.. Labai apsidžiaugė parama, nes kol kas tai visiškas badas. Bent jsu kokiai savaitei turės, o po to sako avansą ims... Klabėjomės apie tėvų paklydimus, sakau aš džiaugiuosiu kad jūs vaikai "nepaslydote", ji net nusipurtė, sako "ne, mes matėm kokios pasekmės, visada šalia tokių žmonių, me staip nenorime..." Na to linkėčiau....
Šiandien planuoju pas Kristiną, pas Renatą - pilna mašina visokių gėrybių jiems - AčIŪ
Niu...
Ačiū kas prisideda parama, tik labai norėčiau, kad prisidėtumėte ir nuvažiavimu, nuėjimu, pabūvimu ir pasikalbėjimu... Taip, parama gerai, bet tai paprasčiausias būdas atiduoti ir viskas, o kartu nuvažiuoti - tai jau būtų tikrai nuo širdies ir išbaigta...

Junkitės

Smagu būtų kaip vilnietės - pasiskirsčiusios šeimomis, kuriomis rūpinasi - daugelyje ir smagiau ir daugiau galima nuveikti... Drąsiau

sutinku,kad būtų geriau, bet ... patikėk manim ne visada gaunasi kaip nori
aš tikrai mielai jungčiausi prie važiavimų nu bet kaip tyčia, kas nors pamaišo, nebeišeina , bet tikuosi, kai savi rūpestėliai apsiramins, sustos į vėžias, atsilaisvinsim ir galėsiu jungtis