Pirma diena darželyje

Musu atveju yra taip : i darzheli dukra leidzhiu todel, kad:
1) Ji namuose jau nebeturi kur detis, nezhino kuo uzhsiimti, yra labai komunikabili ir jai reikia chebros;
2) Aukle musu pirmoji geroji nebedirba (istojo mokytis), o kita aukle... Mhm... Na, nelabai ash noriu dar vieno svetimo zhmogaus namuose, be to, ar tai mazhesnis stresas vaikui - nzn, be to - aukle jai neatstos bendravimo su vaikais, be to, ash jos ir neradau beveik puse metu...
3) Darzhelis yra shalia namu, nuostabiausiam pasaulyje (na, gal Vilniuje ) pushyne, t.y. tame pachiame mishke, kur ir ash su ja sedechiau, ir kur ji butu viena, su mamka, zhiuretu per tvora i zhaidzhianchius vaikus ir shauktu: "Noriu pas lialias!!!" (Taip paskutiniu metu ir darydavo) .
Vnz, manau, kad ji pribrendo iki to reikalo, o del leidimo - neleidimo, tai vat ir leidzhiu vasarai, kol vaikai nelabai serga, kol bus didzhiaja dali laiko lauke, o rudeni zhiuresim . Nzn, kol kas super - shiandien vos ishsitempiau ish darzhelio, verke, kad nori su vaikais eiti liulia - liulia . Ir shiaip, man dirbti irgi norisi, ir mokslai nerealiai spaudzhia, o ka ash - su kompu ant keliu, viena akim i vaika zhiuredama baisiai geresne mama busiu, nei leisdama i darzheli?
Laikas parodys . Shiaip ar taip, musu atvejis yra niekuo nesiskiriantis nuo kitu sheimu atvejo .
Reiketu chia nauja diskusija pradeti: aukle ar darzhelis?
Gal kita kalba, kai tevai su savo vaikais gali tris metus namuose sedeti, bet musu atvejis ne tas .
Achiu uzh patarimus .

P.S. Vos ishtempiau vaika ish darzho, vezhiau pas mochiute, nes turejau kruvas darbu, pasiemiau savo zhmogti, jau vedhziau namo, bet tik kaimyne duris pravere - vaikas tik shmurksht pas ja pro duris, mamai - atia! - ir nuvare su jos sunum toliau zhaisti . Chia kaip isheina, ar ash nekokia mama, kad vaikas, kaip chigonas tusinasi su visais ir visur, ar vaikas nekoks?

Jokiu būdu nesiūlau mamai užsidaryt namie ir augint vaiką iki 3 metų...Pati be darbo su vaiku prasėdėjau tik pusę metų
Dėl vaiko noro bendrauti tai gana tradicinis atvejis-dauguma šiais laikais yra dideli bendrautojai, ypač tokio amžiaus Bet, patikėk, tokio amžiaus vaikui to bendravimo 2-3 val. per dieną per akis..
Nesakau, kad tai būtinai visapusiškai blogas variantas, ypač jeigu jūs jį pakankamai apsvarstėt, bet mano nuomone idealu-iki 3 metų palaikyt namie-su aukle (na galima pavedžiot į mokyklėles, išvest pažaist kur renkasi daugiau mažų vaikų ir pan), o jau nuo 3 metų ramiai leist į darželį-be jokių ten išeiginių su seneliais (na kartais aišku galima padaryt išimtį)...
Gerą auklę rast aišku irgi sudėtinga, bet įmanoma
Svarbiausia žiūrėkit, kad neįklimptumėt į nesibaigiančias ligas-nes darželis jau tokia vieta, kur virusų neišvengsi ..Bet iš anksto negąsdinu
Bet kokiu atveju sėkmės

as irgi manau, kad darzas geriau negu svetima boba namie su tavo vaiku o jeigu dar vaikas nori nu gi boze boze tegul tik eina. maniskis va panasus, net biski vyresnis, bet labai jau nedrasutis, bijo vaiku, tai man sazine neleidzia vesti ji i darza, nes tikrai kancia bus jam...bet kai tik jis bus pasiruoses tai butinai zigiuosim pas lelias

kas per nesamone - viskas nuo vaiko imuniteto priklauso. Dukterecia is viso darzelio nelanke, nes nuolat sirdavo, tik i paruosiamaja leido, Tai ir dabar mokykloj vis serga.
Sunus pirmus ir antrus metus dazelyje labai mazai sirgdavo - 3-4 kartai per ( nesunkus), net vejaraupiai be temperaturos praejo. O va kai trys metai suejo, tai nzn kas pasidare - per kelis menesiu 3 kartus sirgo, kol neistverusi papildomai paskiepyjau. Dabar viskas normaliai.
Dukra tik pradejusi eiti angina persirgo, o veliau tik slogos ir kosiuliukai. Ir tai slogos dazniausiai prasidedavo kaip alergine, otik veliau pereidavo i tikr, nes imunitetas budavo susilpnejes.

Taigis, visu pirma, vaikai yra individualybes, visi jie skirtingi, todel negalima bendru taisykliu taikyti kiekvienam. Ir kiekviena situacija yra unikali, ir kiekvienas sprendimas yra svarstytinas . Ash ishvis neejau i darzheli, mano mama mokytoja, mochiute buvo mokytoja, augino mane pasikeisdamos, nuo 4 metuku pradejau skaityti ir rashyti, pieshdavau diena nakti ir shiaip buvau tokia baisiai individualiste. I mokykla ejau nuo 6 metuku ir "su daina", niekad jokiu bendravimo problemu neturejau . Ir priesh darzhus buvau visa gyvenima . Bet mano pachios vaikas visai kitoks . Ji megsta pati savimi uzhsiimti, bet jai patinka, kai aplink shurmulys, zhmones, veiksmas .
Ir, tiesa sakant, didzhioji dalis mano draugiu vaikus leido nuo 1,8 m. apytikriai. Kazhkaip visi patenkinti . Del ligu, zhinoma, ner ka kalbet, didesnis shansas uzhsikresti . Bet tikiuosi, kad vasara tas shansas zhenliai menkeja . Ir leist vaika ketinu ne pilna diena, o tiek, kiek jai patiks. Arba iki pietu, arba, jei jai patiks - po miegelio pasiimsiu. Ash irgi manau, kad mazham vaikui tusu pilnai uzhtenka kelioms valandoms, gaila visai dienai atiduoti .
Ir shiaip ash esu visaip priesh bet kokia prievarta, auginu vaika shventes dvasia -viskas, ka darome, net tai, kas privaloma, stengiuosi pateikti kaip labi smagu dalyka, netoleruoju prievartos. Gal neiprasta, bet kiek imanoma vengiu visokiu vaiko virkdymu, negaliu pakest apgavyschiu, pvz. shiandien aukletoja sako: "Tai jus tik ileiskit, ash nukreipsiu jos demesi ir dinkit ish chia. Paverks, paskui bus gerai." Eee, neee, stop. Ash geriau vaikui paaishkinsiu, kodel isheinu, paskatinsiu zhaisti su vaikais, pasakysiu, kad myliu, pabuchiuosiu ir isheisiu. Jei reikes, dar minutele kita pabusiu shalia. Jei verks - nuraminsiu. Mes su ja kazhkaip susitariam . Suprantu, kad dazhnai tenka slapta sprukt, bet man atrodo, kad vaikas jauchiasi apgautas ir ishduotas . Ash pasitikiu savo vaiku, noriu, kad ji manim pasitiketu .
Ech, kol kas viskas OK. Bus kitaip - keisim sprendima, ieshkosim isheichiu .

Kai paskaitau tavo zinutes, tikrai tavimi zaviuosi Esi super mama savo vaikui, o tavo sprendimai laaabai racionalus ir teisingi

Silvute,gal galetum parasyti, apie kokius tu cia skiepus sneki ir kiek tai kainuoja Labai aciu is anksto

Achiu

Ne ne, paslapčia sprukt niekada nereikia! Va tada tikrai vaikas praras pasitikėjimą mama. Ir aišku sakyt, kad tuoj tuoj ateisiu tavęs paimti, o ateiti visai vakare irgi negalima. Paprasčiausiai daugeliui vaikų būna tas etapas (kaip minėjau antra savaitė), kada jie darželio jau atsikanda ir išleisti mamos nebenori. O derybos gali būti be galo. Tad tokiais atvejais psichologai jokiu būdu nerekomenduoja mamoms pasprukti paslapčia, o tiesiog aiškiai pasakyti, kad reikia išeiti, kad ateis paimti tada ir tada, kad myli ir būtinai išeiti vaikui matant ir dar gerai, kad vaikas pats atsisveikintų, rankute pamotų. Tai ilgainiui vaikas pradeda priimti kaip neišvengiamą dalyką, juolab kad dažniausiai vaikui nuotaika pasitaiso po poros minučių. Bet jokių apgavysčių ir pabėgimų slapčia.

O gal jūs ta pradinį etapą išvis įveiksit be jokių krizių? To ir linkiu

nagi nagi... ir mane tas pats galvos skausmas kankina mastem mastem ir sumastem kad visgi geriau i darzeli pradesim eit.... tai va siandien pirma syki buvom, tiksliau as nuvedziau, o paskui su ja pabuvo mociute ten ir po poros valandu isejo abi namo...
dabar pasimeciau kaip cia geriau pratint? aukletojos sako, jog nera gerai jei pripras kad bus kazkas is savu zmoniu su ja grupeje, tada dar reiks pripratint kad jau nebebus nei mamos nei mociutes. gaila kad pati negaliu pratint nes dirbu. gal kas pasidalins patirtimi, koks panasiai galetu buti optimaliausias grafiko variantas, t.t. kiek dienu su ja pabuti po kelias valandas kartu, kada palikti miego, kada jau nuo ryto palikti.. kazkaip pasimetus esu - bijau ivaryti streso ir nesaugumo jausmo, bet jei taip ilgai uzsites kad su ja kazkas vis bus irgi turbut negerai... suprantu akd kiekvienas individualus, bet gal bent jau kazkas panasaus butu... Maniskei 1m 6men, siaip reikia jai kompanijos, truputi kabinejasi prie vaiku - vis nori parodyt kaip stipriai myli, kartais jau nebeduoda savo zaislu
beje, kaip privaluma matau tai, jog musu grupe yra misri - vaikai ivairaus amziaus, grupeje apie 12-15vaiku, is kuriu 3 maziukai iki 2metu, yra ir 4m vaiku.

iš savo patirties parašysiu, aš savąjį pirmas dvi savaites tik pratinau, palikdavau porai valandų (nuo 9 iki 12 val. panašiai). Na žinoma pirmą dieną tai pabuvau kartu su juo, o vėliau išeidavau. Po dviejų savaičių ėmiau ir palikau jau vaikiną iki 15 val. Tik išaiškinau auklėtojai kaip jį užmigdyti ir viskas. Dabar jau lankom 2.5 mėn. ir vaikinas labai patenkintas. Va neseniai sirgom, tai namie jam buvo katorga, vis prasydavo kad pas lelias eitumėm. O kai nuvedžiau dabar po savaitės pertraukos, tai pas auklėtoją bėgom nulėkė ir man atia parodė.
Sėkmės pratinantis.

Esu naujoke. Noreciau pasidalinti mintimis ir sulaukti jusu patarimu apie vaiku darzeli. Sunu (2.5 m.) pradejau leisti i darzeli pries savaite. Is pradziu viskas buvo labai gerai - i darba eidavau, ka ten eidavau "skridavau ant sparnu", kad sunui labai patinka buti su lelemis, taciau visas dziaugsmas pasibaige ketvirta diena. Vaikas verkdavo dar namuose ir taip jau ketvirta diena. Kai ateina metas atsisveikinti verkiame abu tik skirtingose barikadu puses - vienas grupeje, kita uz jos duru. Bet aukletoja pasakoja, kad taip buna tik tol, kol as iseinu. Nors tuo labai sunku patiketi. Kol kas as ji palikineju tik iki 12 val., vis nesiryztu palikti visai dienai (lankoje 2-a savaite). Kiek ilgai jus pratinote savo leliukus prie darzelio? Manau dar sia savaite palikinesiu iki puses dienos, o jau kita savaite bandysiu visai dienai. kaip manote, ar teisingai elgiuosi? beje, as koki "paskatinima" nesate aukletojoms ir seimininkelems?