Pirma diena darželyje

Sakitau skaitau ir net pavydas suima, kad vaikuciai taip lengvai adaptuojasi darzelyje maniskis paejo 3 dienas ir nebevedziau, nes nuo antros dienos pastoviai verkdavo verkdavo ne tik kai mane matydavo, bet dar blogiau budavo, kai as iseidavau, tada dar labiau verkdavo. Nezinau net ka daryt. Jis pas mane didelis jautruolis ir net artyn neprisileidzia kitu vaiku Aukletoja neleido su juo nuo pat pirmos dienos buti, nes sako taip geriau, o as nepajegi gincytis, nes pas pacia nervai istampyti, tai neturiu jegu gincytis, nes zinau, kad pati pradesiu verkt prie aukletojos. Ai vienu zodziu jauciu padetis be iseities ir dabar rasau ir vos neverkiu is nevilties...................

Gal aukletoja tavo mazyliui netiko Nes siaip tai nuraminti verkianti vaika-ju pareiga, o ne klausyti raudanciu vaiku.Pabandyk vesti vaika kokia savaite, su juo nepasilildama, bet palik vaika tik neilgam, truputuka taip turetu adaptuotis prie aukletojos, jei matysi, kad vaikas vistiek neranda rysio su aukletoja, vertetu ja keisti i kita aukletoja, nes patikek, kad yra tokie aukletoju, kurios sugeba vaika nuraminti, o yra ir tokiu, kurioms turbut gera klausytis ju verksmo.Pati tai isbandziau, tad patariu nenuleisti ranku , tai tikrai ne vaikas kaltas

Nuo rugpjucio jis eitu i kita grupe, pas kita aukletoja, del to ir nebeleidau pas sita
Siaip as apie ja forume nekokiu atsiliepimu skaiciau, tai gal ir aukletoja kalta

Oho, kiek daug vaiku! Musu aukletoja sako, kad jau kai 7 vaikiukai mazhi susirenka - joms labai sunku visais tinkamai pasirupinti... O tokiems mazhuchiams juk daug demesio ir priezhiuros reikia. Na, bet gal susitvarko, kas ten zhino .
Klausi, kaip partinom. Ash savo 1,7 men. dukra pirma diena nuvedzhiau, gal valanda pabuvau ir grazhiai atsisveikinus ishejau. Pasiemiau uzh poros valandu. nenorejo isheiti . Kita diena pabuvau tiek, kiek jai reikejo - kol pamojavo ir pati ishleido. Aukletojos zirze, kad blogai darau, tipo reikia dingt, paverks ir praeis, atseit visi paverkia 5 min. ir nustoja. Na, apie tai ash kazhkur aukshchiau jau pasisakiau. Todel derinausi prie vaiko. Gal man labai pasiseke, bet trechia diena ji ramiausiai nuejo miegoti su visais vaikais. Savaite ramiai pavaikshchiojo, paskui tris savaites sirgo sloga. Dabar vel tvarkingai savaite vaikshto, be jokiu asharu ar kaprizu:). Tik ilgam nepaliekam, po miegelio pasiimam namo ir vedam tik nuo 10 ryto, nes ji miega iki 9. Man atrodo svarbu, kad vaikas ejima i darzheli suvoktu kaip idomu zhaidima, o ne prievarta. Nors jei piktybishkai kaprizintusi (machiau tokiu, kurie paliekami rekia tik kad rekti - kad tevams kaltes jausma ivarytu, o paskui patenkinti tusinasi ) - palikchiau ir rekianchia. Zhodzhiu reikia stebet savo vaika ir elgtis pagal situacija. Ypach tokius mazhuchiukus .
Tik, beje, po darzho, net nepilna diena ishbuvusi, ji buna aishkiai pervargusi ish isibalansavusi - paskui dar valanda namuose vaikshto kaip nervu kamuoliukas nezhinodama ko griebtis, kol apsipranta. Tai mane gerokai neramina . Rytais vel mielai zhygiuojam i darzha "pas lelias". Shiaip ar taip, kol galiu, leisiu ja i darzha nepilnai dienai ir neishtisai - vasara juk dazhanai vazhiuosim atostogauti, tai gal iki rudens tokiu laisvu budu ir apsipras prie besikeichianchios situacijos be didesnio streso. Gal toks metodas kitiems atrodo nepriimtinas, kazhkoks nedisciplinishkas, bet panashu, kad musu atveju tai pasiteisina .

mums sitas laikas irgi gresmingai arteja.. nuo rugsejo pradedu vesti i darzeli.. gal kas nors ka nors gali papasakoti apie darzelio "vejelis" kolektyva ? gal kas ten veda savo vaikucius..?

O kazin kaip mazyliu adaptacija lopselyje.Tiem kuriem tik metukai

Manau, kad lengvesne, nei tu kuriems jau 2 metukai Nes pas metinukus dar nera tokio prisirisimo prie tevu jausmo, kaip pas vyresnius.

Nemanau, kad metukiniai prie lopšelio pripranta greičiau. Pati rugpjūčio 1 pradėjau vesti 1,5 metų sūnų. Kai tik palieku grupėje - ašaros, verksmai "mama". Ech, sunku. O šiandien parsivedžiau su temperatūrą.
Taigi rytoj į darželį neisime

Negązdinsiu Jūsų, nes ir taip mamos psichika įtempta tomis adaptacijos prie daržeio dienomis. Tiesiog labai svarbu nusiteikti, kad vaikas eis į darželį ir, kad ten juo pasirūpins. Aišku, aklai pasitikėti irgi nereikia - susipažinkite su auklėtojomis, darželio aplinka, pasiimkite kada vaiką anksčiau.

Taip, prisiskaičiau čia visko
Man smalsu patapo: ar dauguma mamyčių nuveda į darželius vaikus ir eina namo, ar kaip? Nes nesuprantu: kaip gali laukti kol vaikiukas apsipras, gražiai atsisveikins ir pan., jeigu nuo 8 dirbi ir 40 min iki darbo???? Tai nejau vaika kelsi 6, kad spėtum ramiai graziai pakalbėti ir išsiskirstyti? Kiek žinau savo atžalėlę, kuo anksčiau keli, tuo piktesnė ir irzlesnė būna. Man jau atrodo geriau nulėkt paskutinę minutę, palikti ir čiuožt.

geriau tada pačiai pradžiai adaptacijos pasiimt atostogų ir būt su vaiku darželyje tiek, keik jam reiks pirmas savaites. Arba kai kurių vaikus adaptacijos metu vedžioja auklės, močiutės, jei tėvai negali atostogaut.

Aš asmeniškai susiplanavau taip - man į darbą reikės išeit sausio mėn., o vaiką pradedu vest į darželį rudenį, kad iki sausio, per 5 mėn. jau visiškai pilnai priprastų prie darželio. Skaičiau kažkur, kad būna ir taip, kad per pusė metų nepripranta. Tikiuos, kad mums taip nebus

pas mus darželyje mamos su vaikais nebūna. Vaikas iš karto paliekamas valandai, kasdien po truputį ilginant buvimo laiką.
Savo mažę pradėjau pratinti nuo metukų. Sunki buvo pirma savaitė. Ypač man . Tačiau tėtis buvo atostogose, tad sunkų periodą lengiau ištvėriau - abu pasidalindavom pergyvenimais
Mažė jau mėnesį šuoliuoja į daržą. Jokių problemų nėra. Pamačiusi auklėtoją iš karto tiesia į ją rankas, o kai ateinam mažės pasiimti namo, su džiugesiu mus pasitinka

Pradėjau savo dukrytę vesti į darželį nuo rugsėjo 1 d. Jai 1,5 m. Pirmą dieną buvom kartu iki pietų, nors manęs visai ir nereikėjo. Kitą dieną vieną palikau iki pietų ir viskas buvo gerai. O nuo pirmadienio palieku jau visai dienai. Kol kas jokios bėdos - ir miega gerai. Tik valgyti nelabai turi laiko, nes daug žaislų ir reikia visur suspėti.
Ji ir šiaip yra drąsi, nelabai mama reikalinga šalia. Yra grupėje vaikų, kurie sunkiai išsiskiria su mamom. Čia, matyt, nuo vaiko charakterio priklauso. Vieni lengvai adaptuojasi, o kiti - be galo sunkiai.