Pirma diena darželyje

O aš net nežinau, kaip geriau pratint...mano mažė be galo tvirto charakterio, užsispyrusi...o kartu ir jautri, labai prisirišus prie manęs...Pirmą savaitę ėjau kartu į darželį (lopšelį)...Jai labai patiko, aktyviai įsiliejo į grupę...būdavom iki pietų...kokią valandą per tą pusdienį palikdavau vieną...tada praklykdavo..kartais aplamai nepalikdavau...Antrą savaitę į darželį pradėjo vesti tėtis. Nuo pirmos sekundės, kai suprato, kad neisiu kartu (nes nesiaunu basučių)...pradėjo klykt, dar neišėjus iš namų...Kol išeina į kiemą nusiramina...grupėj palikta viena pirmą pusdienį beveik ir praverkė...rami buvo tik ant auklėtojos rankų ir kelių, nieko nevalgė, nežaidė ir t.t....antrą dieną (beje pas mus auklėtos dirba kas antrą dieną, viena vieną dieną, kita - kitą) buvo kur kas geriau...Nebeverkė...tačiau vėlgi nieko nevalgė...beje liko miegot pietų...bet neilgam, apie kokią 14.30 ją pasiėmiau, nes prabudusi pradėjo verkt ir šauktis manęs...Šiandien trečia diena, kai ji viena...ryte išeidama vėl verkė, palikta grupėj taip pat...norėjo, kad ir toliau darželyje būtume kartu...grįžus iš darželio nestresuoja...būna linksma lyg niekur nieko...apie darželį kalba taip pat džiugiai...rodos jai ten patinka...Galvoju, kad gal jei nebūčiau likus kartu su ja iš pat pradžių, ji būtų daug greičiau adaptavusis...Šiandien prižadėjau vyrui, kad pasiimsiu dukrytę ne anksčiau nei 16 val., nes pirmadienį teks išbūt iki 17.30 val...Blogiausia, kad sunku mums abiejoms...Gal ji dar per maža lopšeliui, nors greit dveji...bandėm samdyt auklę, tačiau taip pat neprisiėmė...Anksčiau ar vėliau, tai turėjome išgyvent...Auklėtoja tikina, kad jai darželį nesunku, ji tiesiog labai užsispyrusi...beje charakterį paveldėjo iš tėčio...tas toks pats...guodžia mane, kad greit mūsų dukrytė persilauš, pats save joje atpažįsta...O aš norėčiau pasukt laiko laikrodį kokiu mėnesiu į priekį...tikiuosi tada į lopšiuką keliausim su džiaugsmu

Prieš darželį pasitariau su auklėtojom ir jos man patarė, kad nereikia su vaiku būt. Ta prasme ryte atvedus palikti, o jei išeina tai pirmom dienom tik anksčiau pasiimti. Taip vaikas greičiau adaptuojasi.Pasitvirtino.

Mes jau nuo rugsejo einam i darzeli. pirma diena pabuvom apie valanda ir pazadejom pasiimt pries miega. kita diena tetis nuvede, tas tik greit bucki ir i grupe. pasiemam iki miego, taip aukletojos patere(taip darysim apie 2sav). ir tikrai, geriau nebut su vaiku, nes kai ateinu pasiimt, tai vaikai valgo, pamato tevus ir verkt pradeda....tevai net maiso... o seip savarankiskai ir pavalgyt bando, o ne taip kaip namie-mamyte, pamaitink....

Pritariu, kad su vaiku pasilikinėti nereikia. Jei vaikutis, labai jau priešinasi darželiui, palikinėti nors po porą valandų ir palaipsniui tą laiką didinti, bet tik kartu nelikti, nes vaikui bus dar sunkiau, vėliau lakstys mamos ieškos Pačios sunkaisios tai pirmos dienos, kai vaiką atplėšt auklėtojos turėdavo
Ir pritariu dėl tėčių, pirmą savaitę aš vesdavau, verkdavo, kitą savaitę tėtis vedė, tai be jokių ašaryčių

Labas, noriu, kad man patartumėte ką daryti. Mano vaikas negali priprasti prie darželio, net eiti nenori, iš ryto atsikėlia ir pradeda rėkti, nes reikia į darzelį. Darželyje irgi klykia ne savo balsu. Mano mažiui 2 metai, auklėtojos sako, kad vaikas labai gudrus daug ką moka, bet būdamas darželyje jis nevalgo, nežaidžia, su vaikais nenori bendrauti, o kai grįžtam iš darželio buna dar baisiau, vaikas strese pradeda rėkti ir jo neįmanoma nuraminti aš tikrai nežinau ką man daryti, mes visi dirbam, vaiko nėra kur palikti, gal kas gali man patarti bučiau labai dėkinga

sveikos mamaites

as praeita savaite pradejau vesti savo dveju metuku dukryte i darzeli "pumpurelis". mums patiko aukletoja, ir dukrai pradzioje lyg nieko, labai dziaugemes, kad lengvai adaptavosi. Bet per anksti dziaugemes, penktadienio vakare grizusi namo pradejo verkti, kad i darzeli nenori, atsikelus verke, verke nvisa sestadieni su mazom pertraukom, siandien vel kartoja ir verkia kad i darza nenori. Blogiausia kad ir blogai miega, vis prabunda ir verkia. labai isisgandusi esu, nezinau kaip elgtis, ar vesti rytoj ar ne.kad rytais paverkia tai suprantu, kad visa diena ir dar ir nakti prabudineja, tai gal cia jau per daug stresuoja???? merginos, pareiskite savo nuomone, esu labai sunerimusi ir nezinau kaip elgtis toliau. mes su vyru snekam, kaip ums patikdavo darzelyjem kad ten taip gera, daug vaikuciu, ir t.t.t, bet ji isgirdusi zodi darzelis pradeda verkti. o siaip labai "bejava" mergina, galvojau kad is vis problemu nebus, zmoniu visai nebijo.

maanija,
labai sunku ka patarti, elkites taip, kaip sirdis sufleruoja Bet kad klausi, pabandysiu atsakyti,
Matau, kad turi mazesni vaikeli, jei turi galimybe, paaugink ir didesniaja kartu ar auklei palik kuriam laikui.
Gerai, jei yra galimybe darzelyje palikti ne visai, o pusei dienos. Iki pietu, tarkim. Labai svarbu vaikui aiskiai pasakyti, kad ateisi jos pasiimti, pvz., kai ji pazais lauke ir pavalgys pietukus. Ar kazkaip panasiai..
Mano manymu labai svarbu per daug neuzsiciklinti ties darzeliu ir nekalbeti apie ji namuose nuo ryto iki vakaro. Kad ir ka kalbetumete su vyru, vaikas girdi viska ir savaip supranta. Jei ir sakai, kad jums su teciu buvo gerai darzelyje, o sirdis tavo dreba, kaip jausis dukra, nepasitiki visiskai jos ir darzelio jegomis, mazyle jaus ta nerima. Labai svarbu tau paciai buti isitikinusiai, kad darzelis siandien- geriausia iseitis tavo vaikui. Neabejoti tuo, neparodyti savo motinisko nerimo, susirupinimo ar piktumo. Tai, kad vaikas verkia paliekamas- normalu, zenklas, kad dukra prisirisusi prie taves ir toks prisirisimas yra naturalus vaiko raidos etapas. Reiktu susirupinti, jei atvestas i nauja vieta vaikas nubegtu pas kitus i tave net nepazvelges.. Gal padetu, jei i darzeli vestum ne tu, bet kitas zmogus - tetis, aukle ar pan.
Bet kokiu atveju- sekmes

Mano dvimetė panelė į darželį eina nuo rugsėjo 5 d.
Iš pradžių patiko, paskui prasidėjo zirzimai. Visai dėl to nesijaudinu, nes jau trečią atžalą į darželį išleidau. Nuo pirmos dienos duodu panelei valerijonų. Tik parsivedu iš darželio ir duodu. Taip įprato, kad pati primena. Vesdama į darželį stengiuosi nukreipti jos dėmesį kitur- rodau į karvelius, vedžiojamus šunis. Nusinešam į darželį savo žaislą, knygutę. Kol ja "džiaugiasi" auklėtoja, tyliai dingstu pro duris.
Pripras...
Mamoms reikėtų kuo mažiau jaudintis- vaikai tai labai jaučia...

Kaip manote, kelias dienas mamai reikėtų pabūti darželyje kartu su vaiku? Aš manau, kad bent pirmąją dieną pabūsim drauge, o antrą jau bandyčiau porai valandų palikti. Auklė sako, kad jau pirmą dieną nuvest ir po max 10 minučių man išeiti. Aš taip nemanau. Papasakokit apie pačią pirmąją dieną daržely

Sveikos mamos.
Mes einame i darzeli jau antra savaite. Mums 3 metukai.
Darzelyje mazyle jauciasi labai puikiai, bet atsisveikinimai................ labai liudni, asaringi ir graudus... bet galbut delto, kad vis pabunu ja nuvedus, is karto neiseinu.
Atejusi jos pasiimti visada randu labai laiminga, uzsiemusia ir dziaugsmingai nusiteikusia. Ji pasakoja kokius dare darbelius, ka veike lauke, kokias pasakas skaite aukletoja ir t.t.
Aukletoja pataria trumpinti atsisveikinimus, nes mazyle pikta ir liudna tik tol kol bunu as
Tai va, nors ir sirdis plysta, bet bandysim atsisveikinti greiciau

Manau, kad nė vienos dienos nereikia būti su vaiku. Aš visus tris vaikus prie darželio pratinau vienodai. Pirmą dieną palieku 2 val, kitą dieną 3 val ir t.t. Jau po savaitės vaikas gali išbūti be mamos nuo 8 iki 15 val. Bet kuo mama labiau gaili vaiko, tuo jis ilgiau nepripranta prie darželio...

Mes pirma diena, tai tik pabuvom kartu lauke su visa grupe.Antra diena palikau jau porai valandu viena, tai manes pasigedo, gal tik po pusvalandzio, kita diena vel panasiai , o sekancia diena jau nuo manes nebeatsitrauke, nenorejo manes paleist, nes zinojo , kad paliksiu.Tai dabar skiriames tik su asarom.Labai graudu, bet gal kada tos asaros baigsis atsisveikinant...