Globėjai vienykimės

sveikos mamytes pas mane kaip ir jokiu naujienu.tik tiek,kad aplankem mes tas mergaites dar karta,issivezem trumpam pabendraut.na mazoji mergyte tai nors imk ir nesk ant ranku,na tikra geruciuke,sypsenele.glaudziasi,nori but kartu,bendraut.na o didzioji tai ka as zinau,man tai buvo siaubelis,o vyras tik prakaita brauke.tik isedo abi i masina.prisegiau dirzais.didzioji iskart atsisege ir pareiske kad ji vaziuos be dirzo,nes jai taip leisdavo tevelis.vos pajudejus isgirdome"dabar stokim prie parduotuves ir as noriu ledu,kukuruzu,gumos"privaziavome upeli pradejo rengtis tipo eis maudytis,sakau negalima.o ji atsauna ,kad tetis jei leisdavo.na grizinedami namo uzsukome i parduotuve maisto apsipirkt,tai nupirkau ledu ir kukuruzu.o ta dicke pamaciusi kad gumos nera,pradejo klykt,dabar vaziuojam i kita parduotuve ir as eisiu kartu,kad tu neuzmirstum.o kai pasiuliau grizus pokaituko eit,tai mazoji patryne akeles ir pasake kad nori miego,o didzioji tai prareke,kad ji pas mama niekada nemiegodavo.tai gerai sakau siandien susipazinkim,pasikepkim desreliu,suvalgykim torta ir neik miegot pokaicio bet ryt turesi eit.o ji atsove,kad ir rytoj neis ir apskritai neis.vienu zodziu zodi,negalima per kelias valandas pasakiau koki tukstanti kartu,o didzioji beveik neregavo,net i grieztus negalima.tik mazyte vis sauke ant seses"ar tu girdi tau sako negalima".o kai pasakem kad pasibuvom,pailsejom,pazaidem,dabar parvesim pas aukletojas,tai dicke prisirinko is musu mergaites kambario visokiausiu daiktu ir pasake kad visa tai ji vesis.musu mergaite tai vaiksciojo uz galvos susiemus.net ji negalejo patiket tokiu mergaites elgesiu.na vienu zodziu vyrui tai buvo geras saltas dusas.na ir as kad ir moteris ir pakantesne,bet kazkaip ir keisciau regavau.tai grizom visi trys namo susedom ir uzsitaise arbatos,valgem torta kuris turejo but skirtas susipazinimui,ir liudejom ir juokemes.buvo gaila mazyles ir kad nesuradom nauju gyventoju,o dziaugemes ramybe ir tarpusavio supratimu.vyras nervam nuramint nusipirko buteliuka alaus,mergaite sedejo ir svarste kada baiks susitvarkyt savo kambaryje mergaiciu padaryta netvarka,na o as is tikro ilgejaus mazyles.kai musu mergaite palipo i savo kambari,su vyrupasidziaugem,kad turim namuose tikra angela.na tikrai palyginus su ta sesiamete,musoji tikras angelas.ir siandien net nenorejau su ja skirtis.atsikeliau ryte lekem i varzybas,nes ji begike.apvaiksciojom miesta,valgem ledus,juokavom.as net nemoku papasakot,kokia ji man artima ir gera tapo,po praejusio susitikimo su mergaitemis.su vyru pakalbejom,kad turbut iki 4m,mums niekas ir nepasiulys nieko.o tas truputi didesnis amzius dabar baugina,gal ir kvaila,ir pasakysit kad negalima vieno vaiko lygint su visais,bet baisu tikrai.tai siule pas mus mieste mums nuo 8 ir vyresniu.eisim turbut pasiziuret.gal mums labiau sekasi bendraut su didesniais vaikais.kai pasiemem savaja buvo tikrai sunku,bet didesni vaikai kazkaip kitaip vertina namus ir jiems suteikta galimybe,jie stengiasi.aisku maziukai to nesupranta.na bet vis tiek su didesniu pabendraves gali jau kazka matyt kas per vaikas,ko jis nori is gyvenimo ir ko siekia.o ka maziukai,jie tik zino kad jie maziukai ir jiem atrodo kad visas pasaulis ju.na vienu zodziu prirasiau cia dabar visko.gal ryt nuleksim i vaiku namus pabendraut su kokia nauja mergaite,vesimes savaja.ji juk ten daugeli pazista.musoji po ilgu pokalbiu jau ziuriu pradeda suprast kas tas gyvenimas,kas geri ir blogi zmones ir ko reikia siekt gyvenime.tai gal ir mergaite mums pades issirinkt.o ir pati baisiausiai nori drauges.tai va tokios pas mane naujienos.truputi liudnokos.

Velute, gaila mazyles labai. Bet gal su mazyles sesute reiketu pabendrauti ilgeliau. Juk niekas nesako imkit dabar. Tiesiog per viena diena nuspresti yra labai sunku. Pakalbeti reikia su aukletojom vaiku namu. Neskubekite daryti isvadu vienos dienos. Juk viskas priklauso nuo auklejimo. Jeigu tos mergaites niekas tinkamai neauklejo, tai is kur ji gali zinoti geras elgesio ir namu tvarkos taisykles?

Velute, patarčiau tau dviejų neimti, iš patirties pati žinai kiek jėgų vienam vaikui reikia, o čia iš karto du. Bet to ir tavo dukra ( ar jau tapo ji tau dukra, ar tik globotine ?) dar pažeidžiama, dar nėra pripratusi. Ar pajėgsi pati? Palauk dar truputį, žinok tikrai atsiras ir viena mergaitė. Aš vistik imčiau kuo mažesnę.
O su tuo visko norėjimu , pirkimu, tai iš tikrųjų buvo ir man taip, atrodo tie vaikai iš vaikų namų ir supranta tą globą, svečiavimąsi šeimoje, kaip besaikį visko pirkimą, jei neperki nusivilia. Manau čia vaikų namų spraga auklėjime, jie turi pasakyti vaikams , kad globėjai nėra aukso maišai, kad nebus to besaikio pirkimo.

Velute, labai reikėtų paskaičiuoti jėgas. Žinoma, kuo mažesnis vaikas, tuoi mažiau problemų jis atsineš. Net protingos ir geros vyresnės mergaitės DIDELES problemas reiks spręsti. Šios dvi mažylės elgėsi pagal išmpktą elgesio modelį. Jei nesijaučiat galintys padėti joms po truputį keistis ir suvokti kitokį pasaulį – neimkit jų, kad jūsų bendravimas netaptu dar viena trauma. Po šiai dienai mano vyresnėlis nepajėgia suprasti, kas buvo tos tetos (išjų viena net drįso pasivadinti mama), kurios prisijaukin, sakė, kad myli, o po to dingo...Tėtį jis priima daug lengviau, nes jis – vienintelis. Problemų panašių nebūtų, jei pasiūlytų mažą vaikelį (nuo 3 mėn, visi ankstesni poasiūlymai apie kuriuos čia rašo arba atsitiktinumas arba korupcija). Paėmus mergytę iki 2 metukų dar net galima išprovokuoti mažylio raidai svarbų besalyginį prisirišimą. Su vyresnio amžiaus vaikais sudėtingų problemų sunku nesitikėti

zinokit,tikrai jei paimtume tas mergaites,su didziaja butu dideliu problemu.dar kiti vaikai,kaip ir praso ar neklauso,tai jie nesuvokia to.o si didzioji,tai net neisivaizduojate kokio protingumo vaikas.nu toks jausmas,kad ji to ir tesiekia ir nori manipuliuoti mumis.todel sakem net nebegrisimprie siu mergaiciu temos.vyras tai labai pasimete susidures su tokiu vaiku.dabar sako eikit issirinkit kokia norit,as nebesikisu.tos dvi mergaites buvo didelis jo noras,bet va kad taip gavosi.na tikrai su dicke butume nesutare.gaila kad neskiria sesuciu.mazajai tai tikrai per tas kelias valandas prisikaupe daug geru zodziu.tikrai nebijau problemu ir sunkumu,jau tikrai daug perejom su savo mergicka,bet toji antra sesute visai neisirase i musu seimos remus.nupirkom skanumynu,mergaite musu padovanojo abiem sesutem savo barbes ir issiskyrem.

Protingas vaikas- protingai ir elgiasi. Na nusprendė ji pati rinktis kiek ir kaip jus išbandyti- va koks stiprus vaiko savisaugos instinktas. Vėlute, ji šešiametė- jai dabar ir psichologiškai yra labai sunkus periodas- šešiamečių krizė- lengvesnė ar sudėtingesnė forma visiems būna. aš tik nelabai suprantu- o kodėl ne tik pas tave, ir pas kitas yra- kad kažkas išskėstom rankom tie vaikai pas jus eitų, už kažką jaustų dėkingumą, kažką suprastų. Kuo jau taip jaučiatės nusipelniusios- kad jumis vaikams reiktų tikėti iš karto, jus mylėti besąlygiškai. Kas čia per košmariškas parašymas, kaip daktaro Megreles . Kodėl- vaiko pasitikėjimą reikia užsitarnauti, įgyti. O ne kažkokias neegzistuojančias gamtoj nesąmones provokuoti.
Gerai kad neėmėt. Taip tikrai visiems geriau.

Na mano mažoji iš karto besalygiškai mane priėmė, įsikabino stipriai, iki dabar. Jokių atstūmimų , išbandymų, užsitarnavimų, neturėjau ir neturiu. Matyt mes buvome Dievo visi suvesti, kad taip viskas sklandžiai vyko ir vyksta iki dabar.

Aš manau , niekas čia nenori , kad vaikas iš pirmo karto mylėtų, prisirištų. Tačiau jei neužmezgamas nors ir mažytis ryšys , manau toliau nieko gero nebus. Velutė, pasidalijo mintimis, manau nieko ji nereikalavo iš tos mergaitės, bet jei vaikas pirmą dieną visai neklauso, kas bus toliau. Neklausymas skiriasi nuo normalaus nemokėjimo elgtis. Nereikia iš tų vaikų daryti kažkokių nelaimėlių, nieko nesuprantančių, visiškai nuskriaustų, kas įpareigotų tik ir šokinėti apie juos. Visada pasisakiau už tai ,kad iniciatyvą turi rodyti abi pusės, tegul iš pradžių daugiau suaugęs rodo, bet nors trupinukas turi būti ir iš vaiko pusės.

o aš manau kad patikrino, pati rašei- ir mažyte norėjo būti, ir dar visko buvo. Galų gale ji buvo ne iš globos namų ir jai buvo ne šeši metai. Nu tai jei vaikas iš esmės imasi ir matuojasi ribas- kas galima kas ne- tai ar čia blogai , kas pasakė, kad ji neprisimena ko negalima ir antrą kartą darytų tą patį, trečią- devynioliktą- nesvarbu. Juolab, kad ji labai aiškiai sakė- ji turi mamą ir tėtį- visur tai rodė. Negi tu to neperskaitai. Kaip tas vaikas laukia SAVO tėvų, o ne dėdžių ir tetų. NEsvarbu- buvo visa tai realybėje ar tai tik vaiko fantazija, bet jai tie tėvai yra visur su ja ir jie šalia. Bet tai dar nereiškia, kad ji negali būti globojama. Tiesiog ji nori būti priimta kartu su savo tėvais. aiškiau sunkiau- bet įdomiau, nusipelnyti vaiko pasitikėjimo- didelis dalykas. Man iki galo nėra suprantamas tavo noras kažkokių mažamečio pastangų.
Beje , ir tavo dukrytė tave priimė net su labai didelėm sąlygom- kad tu ją mylėsi, kaip ji tave. Tik tiek, kad ji tai tau davė avansu.

Sutinku. Vaikas panikuoja, kad teta pasiims ja ir atims viltį susigražintu tėvelius Ir elgiasi bjauriai, supranta, kad jei nepatiks tai ją paliks ramybėje.Šešių metų vaikas jau labai gudrus patikti, įtikti ir pataikauti jei to nori.

žinoma, ir apskritai visi jie ten laukia visų pirma SAVO tėvų ir tik paskui jau, gal globos, gal įvaikins
Kažkaip dauguma linkę įsivaizduoti, kad tik mūsų geručių tie vaikai ten ir laukia. Taip nėra, ir tas nėra blogai. Svarbu yra, kad mes randame tuos takelus į jų širdis, ir padedam jiems užaugti, mylėti, atrasti- jie mums atsilygina tuo pačiu.

Manau mažyte noras būti skiriasi nuo neklausymo, atstūmimo. Tai normalus dalykas, matyt neišsupta buvo, pasupau mėnesį (bet kaip ji dabar tai atsimena, kaip džiaugiuosi,kad tada ją supau ir lopšines dainavau, sako, atsimeni kai ,,maža,, buvau ir supai mane, dar mėgo, kad prieš miegą galvą glostyčiau, irgi sako atsimeni kai mane ,,mažą,, glostei ) ir viskas. Buvo visko, visokių ,,čiūdų,,. bet tai niekaip nesusiję su kažkokiu protestu, neklausymu, atstūmimu, priėmimu, nepriėmimu.
Man sunku žodžiais apsakyti tai ką laikau abiejų pusių pastangomis, tiksliau ,,mažamečio pastangomis,,. Tai reikia išgyventi, ir tai kas to nepatyrė, nesupras. Tai vaiko prisijungimas prie šeimos, savaiminis, įsiliejantis, pritampantis, bet tai toli gražu nėra vaiko pataikavimas, neturėjimas savo nuomonės, nusižeminimas, besalyginis klausymas. Oi ne. Supranti atėjo maža mergaitė pas mus, ir patį pirmą vakarą ji jau buvo MŪSŲ, meilės tikrai dar nebuvo, bet ji tiesiog tapo dalele kiekvieno iš mūsų. Nebuvo jokio jos veiksmuose priešiškumo,pasitempimo, pasipūtimo, užsispyrimo bet kažkurio objekto atžvilgiu. Kaip dabar matau, mano dukrytei labiausiai reikėjo mamos ir tėčio, jai visa kita buvo nesvarbu.

Butent O tai šešiametei mamos ir tėčio nereikia, ji juos turi (mano, kad turi) , todėl ir maištauja manau.