QUOTE(Šelma @ 2008 04 26, 08:16)
Kažkaip nepagalvojau apie tai

Manau kai randi TĄ vaiką, tai koks skirtumas kiek jam 1 ar 10

Mes susipažinome kai berniukui 9 buvo, man beje 28.Ir nieko, taigi bijoti nėra ko, dar viena nepagrysta baimė. Gaila tu didesnių vaikučiu kurių bijo
aš kalbu apie save. Man būtų sunku, sunkiausia būtų nuvilti vaiką, ne save. Tu vienokia, aš kitokia. Vikučių visiškai nebijau,negi taip sunku suprasti, kad žmogus gali tiesiog žinoti, apsiskaičiuoti ir nedaryti to, ko nepadarys.
Tu va gali didesnį, dar kažkas gali didesnį ir viskas gerai

, balansas yra - ima tuos ir anuos. Ar tai blogai

Ar yra blogai, kaižmogus atsakingai žiūri į tai ką jis ruošiasi daryti

.Man tai atrodo jog ne. Šiaip jau, nieko baisiau nežinau, kai vaikas yra gražinamas, arba jis yra bauginamas ten būti sugražintu. Ir tiek, kiek aš girdėjau apie paimtus vyresnius vaikus, tiek iek aš pati pažystu paėmusių tuos vyresnius tai nieko gero negirdžiu iš jų. Va tavo kalbos ir, dar vienos gerai pažystamos tiesiog džiugina. O visų kitų tai tik rododiklis , kad žmogus neapsiskaičiavo savo galimybių ir tegu norėdamas padėti pakenkė dar labiau. Ir aš , žinodama savo galimybes tikrai žinau kad neimčiau.
Bet visą tą ėmimą didesnių vaikų aš laikau ne kažkokia drąsa ar baime- o dvasios stiprumu, brandumu ir dar daug kuo- tokiais kaip konkrečiai tu- didžiuojuosi ir džiaugiuosi kad tokių esama.