Na, teoriskai man "beliko" apsiginti disertacija... Jau parasiau, bet kaip supratau is paskutinio posedzio - dar taisysiu ir taisysiu, kol nezinia, kiek ten liks mano minciu
I doktorantura stojau, nes visada "kaifavau" nuo mokslu... Ir darbo rasymas, ir destymas irgi buvo vienas "kaifas"...Tema pasirinkau itin mazai nagrineta - manau, kad 95% literaturos ir kt. susirinaku ne Lietuvoje...Stazavausi, i konferencijas vaziavau uz savo pinigelius... Universitetas tikrai nepersistenge. Ir siaip universitetas (VU) is esmes visiskai nesikiso, ka dariau tuos 4 metus (kartais norejosi, kad daugiau kistusi, kad daugiau tokio mokslinio bendradarbiavimo butu...na, bet ka padarysi - kiekvienas destytojas labai uzsiemes SAVO veikla, straipsniais ir pan....O gaila....)
Dabar zinau, kad reikia susiimti ir apsiginti... Siaip tai visus tuos 4 metus dirbau kitur pilnu etatu (kitaip nebutumeme paskolu is banko nei pasieme, nei moket isgaleje...). Darbas nebuvo labai geranoriskas, nors ir pagaliu nekaisiojo... Zodziu... Lengva nebuvo, bet turbut nebuvo ir labai sunku, nes istojau i doktorantura iskart po magistranturos (pirmajam sunui buvo 5 menesiai), bestudijuodama doktoranturoj baigiau antra magistrantura (JAV) ir pasigimdziau antra sunu, o dabar sausio gale/vasario pradzioj gimdysiu trecia vaikiuka...Taigi, kiekvienas vaikas tures po mokslini laipsni

, nes apsiginu butent tais metais, kai pasigimdau

Summa summarum: kai labai nori - viskas imanoma