QUOTE
vakarais negaliu uzmigti, nes kankina kaltes jausmas del persivalgymo
Dieve tu mano, man tas pats! Pabundu nakti grauziama sazines ir negaliu uzmigti.
Nezinau, ar as galiu cia ka patarti, nes ir pati nesusitvarkau. Bet man labai padeda sportai. Gal svorio metimui ne tiek, kiek psichologiskai. Ypatingai visi jegos pratimai su hanteliais ir pan. man teikia tikro malonumo, ypac kai matau kad vel truputi daugiau svorio galiu uzsideti, kad giliau iseina pritupti ir t.t.
QUOTE
Ko gero, per daug tvarkingai tas dvi savaites išsilaikai ir organizmas negauna kokių tai medžiagų. Na, sakykim, uždraudei sau šokoladą, o organizmas negauna iš jo kokio nors pasitenkinimo hormono Tad geriau kai tik nori- po mažą plytelę, nei paskui sprogimas- trys iš kart
Dar kartą pakartosiu seną tiesą- blogų produktų nėra, yra tik blogi jų kiekiai.
O iš kitos pusės- tas tavo apsivalgymas nėra jau taip blogai- jis išjudina organizma, pagreitina medžiagų apykaitą, o du kartus per mėnesį tokis dalykas visai neblogai
Aciu uz patarimus. Pats blogiausias dalykas visame tame, kad kai tokia psichoze uzeina, jinai trunka ne tik ta viena vakara, o tris, kartais net keturis. Per dienas sportuoju ir stengiuos visur pesciom vaiskcioti, nes sazine uz vakaryksti prisivalgyma grauzia, o vakare vel kazkas atsitinka ir visa kontrole dingsta.
Po poros dienu man daznai vel priauga svorio ir as pasibaisejus vel imu viska i naga.
Dabar as vaikstau karta per savaite i tokia svori metanciu grupe, kur visos kartu sveriames ir kalbam apie tai ka ir kaip daryti. Jeigu ne tie kassavaitiniai susitikimai, mano svoris tikrai nei gramu neslinktu zemyn. Jau likus dviem ar net trims dienoms iki sverimo dienos, as labai susiimu, valgau minimaliai, kad kaip nors atpirkciau padarytas nuodemes. Kad tik nebutu priaugta nei gramo, jei jau nepavyks nieko numesti. Sverimo diena pas mane tuo paciu yra ir iskrovos diena, t.y. nevalgau nieko.
Bet po tos dienos as vel linkus prisisnioti ko nors. O po to vel atpirkineti nuodemes. Taip ir gyvenu uzburtam rate.
Galvoju sau, kodel as nesugebu susitvarkyti savo mitybos ir valgyti kas diena po truputi kad nereiktu man nieko atpirkineti. Bet va jau beveik du menesiai (pries tiek laiko pradejau lankyti tuos susitikimus) viskas sitaip eina ir nesugebu nieko pakeisti. Gal patartumet ka?
As jau cia prisigasdinau, ar tik man ne tas vadinamas binge-eating sutrikimas. Nors ten desimciu tukstanciu kaloriju ir neusvalgau, bet ta transo busena, kad as nieko nebekontroliuoju mane labai gasdina.
