moteris-namu seimininke

Taip manau ne aš - neatidžiai skaitei.
Papildyta:

Nėštumas, vaikų priežiūra - tai, kas pinigais tegu ir neišmatuojama, bet yra indėlis šeimai. Aš kalbėjau apie moteris, kurios dėl šeimos neveikia praktiškai beveik nieko, bet išdidžiai vadinasi namų šeimininkėmis. Tarsi lytis apspręstų teisę gyventi savo malonumui iš kito žmogaus kišenės.
Papildyta:

Net ir nežemiškai įsimylėjęs vyras gali pesimizmo akimirką susimąstyti, ar jis nėra vertas moters, kuri sugeba kiek daugiau, nei vien susirasti kaip nenuobodžiauti.

Jei sąžiningai, tai nežinau ar manyje kažkas apsivertė, ar išmokau kitaip į aplinką ir pasaulį žiūrėti bei juos priimti, bet vaiko auginimo atostogose nesijaučiau taip gerai.

Bandžiau ieškoti priežasties kodėl. Atradau tik vieną kabliuką, kad tas nerimas dėl darbo vis tiek mano kūne, smegenyse gyveno. Visada dirbau atskingus, įdomius ir labai nenuspėjimus darbus. Ta prasme, niekad nedirbau darbo, kur buvo viskas aišku ką ir kaip reikai daryti. Lyg ir aišku, bet dirbant su žmonėmis, visada atsirasdavo nenumatytų situacijų ir jas reikdavo spręsti čia ir dabar. Tai įdomu, bet sekina. Manau, kad nemokėjau per atostogas atsipalaiduoti ir pamiršti visko, nemokėjau nesidomėti, nutolti nuo darbo, norėjau viską atlikti tik gerai, todėl apsikraudavu smulkiomis darbinėmis pagalbomis, kad likčiau neatitolusi, kad galėčiau grįžusi įsilieti visomis jėgomis. Atrodė, kad tai normalu ir taip reikia.

Tačiau kai sąmoningai priėmiau sprendimą, kad nedirbsiu, kad tampu tik namų šeiminke, tai viskas manyje apsivertė, susideliojo, nurimau. Tikrai nuostabus jausmas. O kai moteris-mama-žmona nurimusi, laiminga ir kitaip gerai jaučiasi, tai visa šeimos dvasia tampa taip pat pilna ramybės, laimės. Su vyru visada sugyvenom ir nekonfliktavom, tačiau dabar matau, kad mūsų santykiai dar labiau sustiprėjo, dar labiau tapom artimesni. Ir jei jis sako, kad jam nėra nieko maloniau kaip skubėti į namus, laukia su nekantrumu savaitgalių, švenčių ir atostogų, kurios visuomet tik su šeima, tai nieko daugiau ir negali norėti.

Tačiau yra ir kiti dalykai: kaip išmokti į sąmonę neįsileisti visokių juodų minčių, neprogramuoti savo šeimos gyvenimo juodų periodų ir t.t. Kitaip, nuo šono atrodo idiliškai, bet tai reikalauja nemažai pastangų, nemažai išmokti ką ir kaip dirbti su savimi, kad turėtum tai ką nori turėti. Ir kol supranti paprastą tiesą, praeina daug laiko. Pavyzdžiui, kol supranti paprastą sakinuką "viskas priklauso nuo mūsų minčių". Tuo ir gyvenu

nu ka gi... tuomet as esu tu praeityje. gyvenu dabar lygiai taip pat.
ir, kaip nekeista, siuo metu mokinuosi 'neisileisti juodu minciu'.. tiesa pasakius, sunkus uzhdavinys... nuolat kazkoks negatyvas lenda.. as ji ishmetu, bet... nu, bet progresas yra ir as tuo labai dzhiaugiuosi. gyventi tapo lengviau.

Sutinku, kad moteriai reikia pabūti namų šeimininke tol, kol auga vaikai [iki 1 ar 2 metų], o paskui reikia nors truputį padirbėti ir pasižmonėti

o pasizmoneti negali ir budama namu seimininke? keistas kai kuriu zmoniu supratimas,kad jei namu seimininke tai butinai turi atsiriboti nuo pasaulio

jeigu zmonos pareigos buti namu seiminike tenkina ir vyra ir moteri ,tai valioooooo . manau jeigu vyras yra zmogus, atsidaves savo seimai,tai jam tikrai neatsibos zmona kuri rupinasi ju vaikais ,buitimi ir juo paciu .bet namu seiminike tai nereiskia kad turi buti apsileidusi ,susiriebalavusiais plaukais ir pastoviai su treningais, galima padaryti ir isimciu ,kad ir per savaite pasirinkti skirtingas savaites dienas ir pries vyrui pareinant is darbelio kazkiek pasipuosti, bent jau trumpa sijonuka savo garderobe extra atvejui tureti , vyrui bus siurprizas, uzkais kraujas ir ..... reikia tarp rutinos inesti ivairumo. Gudri ,sumani ,viliojanti ir isradinga namu seimininke gali tapti nauju atradimu po meiluzes, tai mes moterys valdome vyrus, ir daug kas nuo musu, seimos santykiuose priklauso, net ir tada kai mes esame tik namu seimininkes.

Šiaip sugalvojau sureaguoti, bet vien dėl to, kad šiandien turiu daugiau laisvesnio laiko

Bandau įsivaizduoti save atrodančią riebaluotais plaukais ir nepavyksta. Va be šukuosenos, tai suprantu. Mat, mano rytas prasideda pasiplaukiojimu baseine, kai dar visi miega, o po to, nori - nenori, dūšas. Dieną, jei saulutė kepina (o ji dažniau kepina, nei lietus lija) su vaikais bent kartą įlendam į baseiną ir vėl po jo dūšas. Vakare prieš miegą kartais dūšas, o kartais vonioje pasilepinu. Nespėja jie riebaluotis

Toliau, apranga. Chalatai pas mane yra keli: vienas naudojamas po vonios ir dar porą turiu lengvučių, kad apatiniais nelakstyti, jei reikia kam nors duris atidaryti. Jei vaikščiosiu su jais, tai vyrą tik viliosiu Treningai man visada buvo tik sportui skirti, todėl po namus su jais nevaikštau. Apsirengiu kai einu teniso žaisti, palakstyti ar į sporto salę pasitreniruoti. Daugiau jie jau atsiduria prie skalbiamų drabužių.

Ai, pižamų turiu visokių Tai kartais savaitgaliais pavaikštau po namus. Bet ir vėl vyrą vilioju

Pomėgiai. Turim su vyrų bendrų ir turim atskirų. Kažkaip susiderinam, pasidalinam laiku.

Tai gi, natūralus gyvenimas. O stengiamės kartu, o kartais ir kiekvienas atskirai. Visaip būna

10 metu nedirbu. Kartais padirbineju del saves. Mano pagrindinis darbas yra vaikus auginti, pamaitinti seima, organizuoti seimos gyvenima (ir finansus) bei palaikyti namuose pacia minimaliausia tvarka (karta per savaite ateina moteris normaliai sutvarkyti namu)

Manau, kad visas savo pareigas - isskyrus minimalios tvarkos palaikyma - atlieku puikiai

Trumpo sijonuko ne vieno neturiu. Visos mano kelnes - dzinsai. Vakarais, pries vyrui griztant is darbo nesipuosiu. Jei atvirai, mano vyro kraujas ir be trumpu sijonuku pakankamai daznai uzverda Galu gale, juk ne trumpi sijonukai ir aukstakulniai bateliai santuokoje svarbiausia. Ne prostitucija yra paremti vyro-zmonos santykiai. Jei vyras zmonoje neberanda partnerystes, koks makiazas ar sijonelis nebepades...

kad trumpas sijonas ,tai dar nereiskia kad turi elgtis kaip prostitute

Kadangi neieškau šiknoj smegenų, ir nesu feministė, tai nesureikšminu UŽDUOTIES, JUK tai NE įsakymas! Aš taip pat jam duodu UŽDUOČIŲ, juk normalus žodis užduotis, ir normalus poelgis ją atlikti, be visokių: siu siu -siu siu, juk suaugę žmonės, o ne nesubrendėliai kokie, juk suprantam, kad be maldavimų , ir be maivymusi turim vienas kitam padėti!

Kiekvienas elgiasi bei rengiasi pagal skoni, supratima ir isprusima Is mano patirties, tam tikro ilgio sijonas siejasi su tam tikro pobudzio elgesiu. Pasitaiko isimciu. Bet isimtys juk tik patvirtina taisykles