zinoma isgyvenciau. Manau, kad net ir tos kurios mano kad neisgyvens, vis tiek rastu iseiti ir galimybe gauti pinigu.
kaip sako yra problema - atsiras ir sprendimas .
Pritariu, kad likus vienai pradedi kitaip vertinti situaciją, sukiesi, vertiesi per galvą, kad išgyventum. Kol neesi tokioj sitiacijoj - galvos neskauda.
Dabartinėje situacijoje niekaip nepragyvenčiau, nes mano atlyginimo užtektų tik paskolai ir mokesčiams (darželiui jau nebe) Aišku, jei gyvenimas priverstų, tai kažkaip sukčiausi