Ar verta gyventi kartu iki vestuvių?

Lukne jusu vien mintys nuodemingos, greit atgailaut: 3 Sveika Marija ir 10 Teve musu ir kad daugiau netektu mums tokiu minciu skaityt Va ir parodo apie ka galvoja tikintieji
Papildyta:

Bus padaryta Pasimelsiu, kad labiau isdykusia marcia gautumet, nes as truputi per gera buciau

nu jeigu nenorės, tai ir nereiks tam, kam santuoka nėra pančiai

nu kam svarstyti? juk dėl ko pasinervinti bet kada atrasi. gali pakloti atskirai ir galvoti ar tik jie nesusibėgo
o jeigu nesusituokusiems nėra dviejų atskirų, ką tada daryt? mama su sūneliu o uošvis su būsima marčia?
nu kas per daug tas nesveika gal tikrai išeitis nevažiuoti sūnui su drauge, jeigu grįžti tą pačią dieną nėra galimybės
aš net ir dabar neturiu noro mylėtis kai už sienos uošviai o vat tuo metu, vienoj lovoj apsikabinus užmigti, progų turėjom tik per šventes

Siaip tai tegu nesiisizeidzia kitos tikinciosios (Smalsute, Una li ir t.t.), bet man fainiausia Lukne. Su ja mielai ir kavos eiciau gerti....bet aisku Lukne pikta ant manes tai neitu
Papildyta:

Oj negaliu, jau tiek prisjuokiau vos nuo kedes nenusiverciau Isivaizduoju toki vaizdeli Arba paguldo i atskirus kambarius o uosviai kaip sargybiniai sedi per nakti prie duru ir daboja, kad tik vaikai vienas pas kita nenusliukintu

Jei vaišini (aš žingsnis nuo Suvalkijos gyvenu )

Aha suvalkiete Tai as jau taip ir supratau, kad man vaisinti reikes. Na nieko del geros kompanijos ir vynelio pastatysiu. Bet va LT tik vasara busiu tai dar teks susitikimo palaukti

Kaip jau minėjau aš laukti moku

Jūs vis užmetat, kad gal mano ar Unos Li vaikai norės gyventi kartu iki santuokos ir ką darytume. O ką jūs sakytumėt, jei jūsiškiai nuspręstų pirma susituokti? O gal net išvis tapti vienuoliais? Ar ir tuo atveju būtumėte tolerantiškos ir nesikištumėte į vaikų gyvenimą?

Na tai jų apsisprendimo reikalas. Niekada negali žinoti. Jei jų toks pasirinkimas, prašom


Svarbu, kad neapsispręstu tapti narkomanais, alkoholikais ar skinais.

Tik kad į kokią sektą nepakliūtų...

Kad as dar net vaiku neturiu ir apie auklejima net nepagalvojau. Zinau tik tiek, kad netoleruosiu lytiniu santykiu iki pilnametystes. As manau, kad zmogaus organizmas pirma turi suagti ir sveikai subresti ir tik tada uzsiimti seksu. Na siaip jeigu pirma puls zenytis bandysiu atkalbet, bet tai bus jos/jo sprendimas, aisku skaudu butu matyt kad vaikas daro klaida, bet toks gyvenimas ir geriausia mokintis kai pats patiri savo kailiu. Del vienuolyno tai manau maza tikimybe, nes vienas dalykas auks seimoj kur tikejimas tik dalele gyvenimo bet ne visuma, tai nemanau kad is niekur kiltu toks noras, o jeigu ir uzsimanys tai tegu ir eina, svarbu kad ne i kalejima

kas ten žino kaip su tais vaikais bus, norėčiau tik vieno, būt tokia tolerantiška motina, kad priimt vaikų sprendimus, pasirinkimus kokie jie bebūtų. Ar tai bus vestuvės, ar netradicinė orientacija ar bažnyčia, ar dar biesai žino kas
kalbant apie vestuves, ženybų aš net nenoriu daba kažkokis iškreiptas jų suvokimas.. sunku apibūdinti, na gal panašiai kaip daugiavaikė šeima beveik prilyginama asocialumui. O gal čia tik mano aplinkoje taip..

Cia del to nakvojimo...tai pamenu, mano tevai patys pasiulydavo, kad maniskis liktu nakvoti pas mus, jei ilgiau uzsibudavo...taciau visada lovas klodavomes atskiruose kambariuose...kazkaip man pries tevus nepatogu butu buve...nors viena karta taip, iskreteme toki poksta ir liko jis pas mane kambaryje per nakti, tai mama buvo kiek nepatenkinta...ne del to, kad galejome mes ten myletis(ji ir taip zinojo, kad mes jau mylimes), bet paprasciausiai pasake, kad ji jauciasi nejaukiai is ryto susitikus su mano vaikinu iseinanciu is mano kambario...tai daugiau mes taip ir nedarem as supratau ja ir gerbiau.
Na o pas anyta, lova buvo klojama viena(ji ja klojo), tada manes paklause, ar gal as noriu miegoti atskirai, nes ji net nezino kaip cia ka daryti(pasimete vargsele tai as pasakiau, kad taip, atskirai, nes gedijausi sakyti, kad norim miegoti vienoje...)Taciau maniskis nakti pats atsliukino pas mane nors mes nieko nedarem, bet as vistiek jauciausi kiek nepatogiai...
Taciau kai isvaziavom i UK, ir grizom atostogu, mano mama jau buvo net naujos patalynes mums nupirkus ir ispuosus miegamaji...pasitiko mus kaip seima jau
Del to jei mano sunus sugalvotu susituoki pirmiau, as nepriestarauciau.. pirmiausia, nemanau, kad zinociau su kuo sunus jau mylejosi su kuo ne...dukra yra kitas variantas. Jos atviresnescia sprendziu pagal savo seimos idile), ir zinociau, kaip su dukra galiu pakalbeti apie tokius dalykus...bet ir tai, niekada nelisiu i dushia, jei pati nenores pasipasakoti. Del kunigystes, butu keista, jei mano sunus ar dukra pasirinktu toki gyvenimo kelia...niekada nepagalvojau apie toki dalyka... bet jei matyciau, kad tikrai jis sito nori, nepriestarauciau (priestarauciau tik tada, jei jis sugalvotu taip pasielgti tik akimirkos noro vedamas...nes pazistu keleta vaikinu, kurie istoje i kunigu seminarija, taciau laisvalaikiu tokiais laukais eina, kad dar daugeliui tolokai butu vytis
Jei mano sunus atsivestu mergaite i namus nakvoti, nieko uz juos nespresciau...tiesiog stebeciau...kiek jie laiko kartu, kaip toli pazengus draugyste, kokie ateities planai, kokio amziaus abu... taciau mano namuose, vienanakciu nuotykiu netoleruociau... Mano tevu namuose, tokie dalykai irgi nebuvo niekada toleruojami(nors niekada ir nebandziau, nebuciau net sugalvojus)
atsiprasau, kad tiek prirasiau...
PS. beje, pukita999, man Lukne irgi pati fainiausia...ji siek tiek prie jumoro nors

na gal nederetu iskreipinet zodziu prasmes ..

[man dvieju zmoniu (kad ir kas jie tokie butu) santykiai yra dvieju zmoniu pastangu rezultatas. ir jei tam tikrais atvejais anyta ir marti nesutaria, tai buna ne tik del to kad TIK anyta yra 'ragana' neretai marcios ne kuo 'nenusileidzia' raganom anytom
man labai liudna kai nesutaria artimi zmones, seimos nariai, broliai seserys, tevai vaikai, uosviai - zentai - anytos - marcios. seima yra svarbiausia ir ji turi but ramstis, o ne priesas.
todel mano principas yra stengtis kad santykiai seimoje kuo geresni. ir tu pastangu nelaikau nei saves zeminimu, nei kitu apgaudinejimu nei veidmainiavimu nei dar kuo. tiesiog, tam tikrose situacijose geri santykiai, ypac tarp labai skirtingu zmoniu, gali but grindziami ABIPUSU nuolaidu pagrindu.. aisku, jei nuolaidos yra vienasales, tai nieko nebus. bet jei pastangos abipuses, gali gautis neblogas variantas
na bet cia mano kvailas naivus poziuris i supancius zmones, kad jie visi yra geri, ir tik reikia siek tiek pakentet ir tas geris bus atrastas
bet cia ne i tema ]