Edituke

, tu pas bet koki gydytoja nueik, tai jie reikia - nereikia, prirasys kalnus receptu

. Atsimenu, kai gydziausi tiroksinu tai is pat pradziu dar jo negeriau, tai nueinu pas gydytoja po 2 men, o ji man sako kaip as pasikeitusi, pagrazejusi, nors as kaip sakau jo net nebuvau gerusi

.. Ir tai kartojosi kelis kartus, na paskui is tikruju jau emiau ji gerti.
Po apsilankymo pas kazanaviciu ir jo nuosprendzio, kad tiroksinas man likusiam gyvenimui bus kaip vanduo, tai irgi verkiau visa vakara ir nebenorejau gyvent

... bet paskui susitaikiau su siuo faktu.
ka as jauciu ? siaip esu labai jautri, tai nuolat nervuojuosi ir del ko reikia, ir del ko nereikia. Vakare ilgai galvoju ka taip padariau, ko nepadariau, ka pasakiau, ko nepasakiau, kas buvo, kas bus. Nuolat save grauziu. Viska labai isgyvenu

... Tai va esu labai emocionali, jei tik kur kas, tai mano nervu sistema tai suzinos pirmoji.
O fiziskai tai jauciu, kad sunku buti vienoje vietoje, norisi begt ir lekt, kad atsikratyt vidines itampos. Mazai koncentracijos turiu, nemegstu ilgai klausyt zmogaus ar dirbt protinio darbo. Sirdis plaka ivairiai - ryte labai letai, vakare labai smarkiai, tas pats ir su pulsu.
Beje celiulitas tai atsirado

, bet siaip mano darbas prie kompo, tai gal dar ir nuo tai. O jei nuo skydlaukes tai liudna

...
Apie plaukus tai patylesiu

, geriu vitaminus saujom ir n priemoniu isbandziau, bet jos neveikia. Kai geriau tiroksino slinkimas nebutu sustojes.
Protingi zmones man sako, kad keisciau gyv buda, nes miegu tik po 5 val ir visa diena badauju beveik, o vakare prisikemsu

, ir taip jau kokie 5 metai

.
zinau kad blogai darau, stengiuosi keistis ir ta darau.