o mes ir diena ir nakti kartu miegom.........
sveikutės. bijau sulaukt to laiko,kai vaikiukas iškris iš lovytės. rekomenduoja nuo 88cm,mums kelių ir betrūksta,tai nezinau ką daryt. ar greit vaikiukai įpranta miegot lovoj? bijau,kad vietoj miegojimo naujoj lovoj,įsikraustys pas mus


musu maze nuo 1,5 jau miega viena normalioj lovoj,aisku is pradziu laksciau kas pusvalandi ziuret ar nenusispardzius,ar neguli per arti krasto...bet nieko,veliau apsipratau.yra buve ik kai isiridendavo,bet nieko,greit pamirsdavo,salia jos paguledavau,bet i musu lova niekada nesinesdavau.tik savaitgaliais pas mus atlbega pagulet.
Mes turim lovyte, kurioje issiima keli strypai viduryje, pro kuriuos vaikas gali ilipti ir islipti is lovytes. Buvau pameginus palikti isimtus strypus, bet kai paguldydavau pietu miego jis islipdavo is lovytes ir zaisdavo kambaryje:oh ! Tai teko strypus vel sudeti

Mes sūnų normalioje lovoje pradėjome migdyti nuo 2 metų, kartu ir atskiram kambarį. Iš pradžių dėdavome kėdes su atlošu, kad lengvai neišsiridentų, nors visko būdavo. O dabar jam 2,7m, tai nebeiškrenta visai, toks vaizdas, kad su metais atsiranda koordinacija lovoje, jaučia kada prie krašto tada pasislenka toliau. O dėl bėgiojimų į tėvų lovą visko būna, atbėga dažnai, kartais einam atgal, o kartais miega kartu su mumis. Kartais jau pasidaro įprotis, kiekvieną naktį atbėgti pas tėvelius.
Mano Lukai jau 3,3 m. bet ji iki šiol miega lovytėje. Kai būdama maždaug 1,5 metukų pradėjo iš jos lipti, tiesiog ištraukiau kelis virbus.
Ji šioje lovytėje miegos tol, kol tilps
Ji šioje lovytėje miegos tol, kol tilps
Mano lialiui jau 2.7m. Jau nuo 2 miegam didelej, paprastoj lovoj, bet nakti labai vartomes visaip, tai jo lova pristumem prie savosios, nes kitaip vaikas visa nakti ant zemes miegotu, nespeciau pakelus pareiti iki savo lovos, o jis vel ant zemes
. Kita vertus, kai ipras nesisisaugoti, tai kazin kaip ten veliau bus


Jei neklystu, tai kažkur jau buvo tokia tema, tik nerandu kur.
Mano vyresnioji normalią lovą gavo, kai jai buvo 2.5 metų, o mažoji jau rytoj džiaugsis savo lova. Maniškės visai nemiegojo kūdikiams skirose lovytėse.


Musu vyresnelis normalioje lovoje pradejo miegoti po savo 2ojo gimtadienio
Islipo is lovytes ir atgal nebeisejo paguldyti. Buvo isskrides is lovos pora kartu, bet paskui jau save saugodavo... Dabar miega didelej- dvigulej lovoj vienas
Kartais pavydziu jam, kad vietos tiek daug turi



Mano karžygys kažkur nuo 1,5metų įsikraustė miegot į kelioninę lovytę. Nupirkom ją, kad važiuojant į LT ilgesniam laikui turėt, bet ji jam taip patiko, kad kūdikišką lovelę teko atiduoti draugams
Ta kelioninė lovytė aukštom sienelėm, tai jis iki pat šiol neperlipa, be to sienelės medžiaginės, tai keliaudamas lovoj naktį neužsigauna, bet svarbiausias dalykas, kas nulėmė Margirio užsispyrima čia miegot buvo tai, kad jos gale yra užtrauktuku užsegama anga, per kurią galima įlįst ir išlįst
Dar vienas pliusas: kur bevažiuotumėm, jis visada miega savo lovytėj



Sveikos mamos
Sutinku su nuomone, kad pirmiausia mažiukus pripratiname kartu miegoti, o po to sprendžiame problemą kaip atpratinti. Taip buvo ir su vyresnėliu: pasiimdavome pas save į lovą anksti ryte, po to jau kokią 3 val. nakties, o galiausiai - tik užmiega, na ir po poros valandėlių jau pas mus. Atrodė lyg ir malonu, bet po to jau gerai neišsimiegodavau nei aš, nei vyras, tai nusprendžiau aišku migdyti savo lovytėje, o naktį nemiegoti tiek kiek reikės. Kai jau atsibunda ir pradeda zirsti, kad paiimtumėme į savo lovą, aš prieidavau prie jo, glostydavau galvytę, dainuodavau, lūliuodavau, visaip ramindavau, rodydavau žaislukus ir pan. Taip pirmas dvi -tris naktis raminau apie 2 valandas, po to jau po valandą, paskui kai atsibusdavo - tik pribėgdavau, paglostydavau ir nurimdavo. Žodžiu atpratinimo procedūra truko apie savaitę ir buvo sėkminga .
Šiuo metu taip pat stengiuosi, kad mažylis miegotų savo lovytėje. Prisibendraujame per visą dieną, nes pamiega tik kokia pora valandėlių . O ir naktį tarp maitinimų mėgsta pabūdrauti valandėlę.
Aš manau, kad tėvai ir vaikai turi miegoti atskirai, aišku yra išimtiniai atvejai: ligos, karščiavimai ir pan.

Sutinku su nuomone, kad pirmiausia mažiukus pripratiname kartu miegoti, o po to sprendžiame problemą kaip atpratinti. Taip buvo ir su vyresnėliu: pasiimdavome pas save į lovą anksti ryte, po to jau kokią 3 val. nakties, o galiausiai - tik užmiega, na ir po poros valandėlių jau pas mus. Atrodė lyg ir malonu, bet po to jau gerai neišsimiegodavau nei aš, nei vyras, tai nusprendžiau aišku migdyti savo lovytėje, o naktį nemiegoti tiek kiek reikės. Kai jau atsibunda ir pradeda zirsti, kad paiimtumėme į savo lovą, aš prieidavau prie jo, glostydavau galvytę, dainuodavau, lūliuodavau, visaip ramindavau, rodydavau žaislukus ir pan. Taip pirmas dvi -tris naktis raminau apie 2 valandas, po to jau po valandą, paskui kai atsibusdavo - tik pribėgdavau, paglostydavau ir nurimdavo. Žodžiu atpratinimo procedūra truko apie savaitę ir buvo sėkminga .
Šiuo metu taip pat stengiuosi, kad mažylis miegotų savo lovytėje. Prisibendraujame per visą dieną, nes pamiega tik kokia pora valandėlių . O ir naktį tarp maitinimų mėgsta pabūdrauti valandėlę.
Aš manau, kad tėvai ir vaikai turi miegoti atskirai, aišku yra išimtiniai atvejai: ligos, karščiavimai ir pan.