QUOTE(zuzu @ 2009 03 31, 16:09)
dabar galvoju, čia apie 14mečius parašyta ar tuos kur kaukolėm pasikabinę žvanginasi?
Su pavydu skaitau mamyciu pasisakymus, kad po gimdymo seksas net pagerejo. Man po gimdymo visai praejo noras. Is pradziu galvojau, kad gal tai po gimdymo turi praeiti siek tiek laiko, nes hormonai turi susibegioti i savo vietas. Paskui galvojau, kad gal del to, kad maitinu. Dabar jau beveik daugiau nei metai prabego nuo to, kai nustojau maitinti, bet noras negrizta. Vyras nori net daugiau nei anksciau, kaip jis sako, eina del manes is proto, o man sunku... Nestumo metu nepasikeite mano figura, nepriaugau svorio, esu tokia pati, kaip ir pries gimdyma, del to negaliu sakyti, kad nepasitikiu savimi. Taip, gimdymas buvo sunkus, pasibaiges Cezario pjuviu, sunki reabilitacija, bet... pastoti nebijau, net gi noriu kito vaikelio... Gal cia yra likimo draugiu, kuriom pavyko susidoroti su sia beda?
Mano vyras irgi dalyvavo gimdyme,bet del to niekas nepasikeite,nors 10 kg taip ir neatsikraciau,bet vyras priekaistu neturi. Manau jeigu meile yra tai vyras visada moters geis.
QUOTE(Hytka @ 2009 04 30, 11:26)
Su pavydu skaitau mamyciu pasisakymus, kad po gimdymo seksas net pagerejo. Man po gimdymo visai praejo noras. Is pradziu galvojau, kad gal tai po gimdymo turi praeiti siek tiek laiko, nes hormonai turi susibegioti i savo vietas. Paskui galvojau, kad gal del to, kad maitinu. Dabar jau beveik daugiau nei metai prabego nuo to, kai nustojau maitinti, bet noras negrizta. Vyras nori net daugiau nei anksciau, kaip jis sako, eina del manes is proto, o man sunku... Nestumo metu nepasikeite mano figura, nepriaugau svorio, esu tokia pati, kaip ir pries gimdyma, del to negaliu sakyti, kad nepasitikiu savimi. Taip, gimdymas buvo sunkus, pasibaiges Cezario pjuviu, sunki reabilitacija, bet... pastoti nebijau, net gi noriu kito vaikelio... Gal cia yra likimo draugiu, kuriom pavyko susidoroti su sia beda?
Na, man pirmas gimdymas ant nosies, tai neturiu žalio suporatimo kaip ten kas bus
O gal čia pasąmonėje išlikusi kokia nors baimė (pastojimo, pav., skausmo), nors tu manai, kad viskas kaip ir gerai...
matai, pasąmonė toks jau subtilus dalykas, ji daro didelę įtaką, kurios realiai kaip ir nejaučiame...
Čia mano kukli nuomonė, tik nesijausk, kad tokia esi vienintelė ir šiame forume skaičiau panašius moterų išgyvenimus, o kiek dar vaikšto tyliai užsidarę savyje tokius dalykus...
Ingridastar, gal tu ir teisi, gimdymas sunkus tikrai buvo, gal tas ir trukdo dabar... 
QUOTE(Hytka @ 2009 04 30, 20:12)
Ingridastar, gal tu ir teisi, gimdymas sunkus tikrai buvo, gal tas ir trukdo dabar...
Bet užtat tikiu, kad mergytė atperka tai kas buvo ir vardelis toks gražus
Turbūt geriausia yra pasakyti, kad čia specialistai geriausiai padėtų, bet pabandyti galima ir pačiai. Galbūt pasidomėti literatūra, pasiskaityti ir su savim dirbti...
Tokiais dalykais domiuosi ir mokausi pati su savimi dirbti, nes kas gi kitas tau geriausiai padės jei ne pats
Tikiuosi bus viskas gerai
Štai tokiom akim
laukiu gimdymo, nes nežinau nei ko tikėtis, nei ko laukti. Pirmąkart patirsiu visiškai naują dalyką... tai neramu. Nors stengiuosi nusiteikti tiktai pozityviai ir niekaip kitaip 
Ingridastar, viskas bus gerai, juk arteja toks svarbus ir nuostabus momentas jusu seimos gyvenime. As taip noreciau patirti ta dziauksma dar karta
As irgi megeja paskaitineti ivairiais saves svietimo klausimais, dirbti su savimi. Esu kazkur skaiciusi, kad kartais moteris augindamos vaikus patiria toki dzaiuksma, tokia palaima matydamos savo vaikus augant, jeims ka nors zavaus darant, kad ta palaimabuna prilyginama orgazmui. Nesupraskim brangiosios tiesiogiai
Niekas nekrenta ant zemes ir nedejuoja del susitraukianciu maksties raumenu teikiamo malonumo. Tai vidine palaima...
Labai myliu savo dukra, negaliu gyventi be savo vyro, ziauriai ji myliu... Labai noriu savo meile paskirstyti vienodai, nei is vieno kazko neatimt...
As irgi megeja paskaitineti ivairiais saves svietimo klausimais, dirbti su savimi. Esu kazkur skaiciusi, kad kartais moteris augindamos vaikus patiria toki dzaiuksma, tokia palaima matydamos savo vaikus augant, jeims ka nors zavaus darant, kad ta palaimabuna prilyginama orgazmui. Nesupraskim brangiosios tiesiogiai
Niekas nekrenta ant zemes ir nedejuoja del susitraukianciu maksties raumenu teikiamo malonumo. Tai vidine palaima... Labai myliu savo dukra, negaliu gyventi be savo vyro, ziauriai ji myliu... Labai noriu savo meile paskirstyti vienodai, nei is vieno kazko neatimt...
QUOTE(Hytka @ 2009 04 30, 21:15)
Ingridastar, viskas bus gerai, juk arteja toks svarbus ir nuostabus momentas jusu seimos gyvenime. As taip noreciau patirti ta dziauksma dar karta
As irgi megeja paskaitineti ivairiais saves svietimo klausimais, dirbti su savimi. Esu kazkur skaiciusi, kad kartais moteris augindamos vaikus patiria toki dzaiuksma, tokia palaima matydamos savo vaikus augant, jeims ka nors zavaus darant, kad ta palaimabuna prilyginama orgazmui. Nesupraskim brangiosios tiesiogiai Niekas nekrenta ant zemes ir nedejuoja del susitraukianciu maksties raumenu teikiamo malonumo. Tai vidine palaima...
Labai myliu savo dukra, negaliu gyventi be savo vyro, ziauriai ji myliu... Labai noriu savo meile paskirstyti vienodai, nei is vieno kazko neatimt...
As irgi megeja paskaitineti ivairiais saves svietimo klausimais, dirbti su savimi. Esu kazkur skaiciusi, kad kartais moteris augindamos vaikus patiria toki dzaiuksma, tokia palaima matydamos savo vaikus augant, jeims ka nors zavaus darant, kad ta palaimabuna prilyginama orgazmui. Nesupraskim brangiosios tiesiogiai
Niekas nekrenta ant zemes ir nedejuoja del susitraukianciu maksties raumenu teikiamo malonumo. Tai vidine palaima... Labai myliu savo dukra, negaliu gyventi be savo vyro, ziauriai ji myliu... Labai noriu savo meile paskirstyti vienodai, nei is vieno kazko neatimt...
Taip ir bus
Aš irgi galvoju, kad reikia stengtis vienu neužgožti kito. Juk dažniausiai iš meilės vaikai gimsta 
tai vyro negalima nustumti į antrą planą, nes su juo susipažinom prieš užsimezgant džiaugsmeliui O vaikai tai irgi kažkas tokio- na, man dar priešaky, bet man akyse ir stovi tas vaizdas, kai per echo pamačiau tą mažučiuką vaikeliuką su tooookiais mažučiukais pirščiukais ant rankyčių ir kojyčių, širdelė kaip plaka... nepakartojamas vaizdas. Ir dabar jau kai vaikeliui nėra vietos ir kai galiu užčiuopt smailius keliukus arba kulniuką 
Nu žodžiu.
Tik žinoma, norisi, kad viskas būtų sklandu ir po gimdymo
Taip sakant, su ta optimizmo gaidele ir linkiu mums visoms kuo geriausių emocijų su savo antrom pusėm
Mylejomes visa nestuma ir tikrai nebuvo pareigos. Kadangi vyrui tai pirmas vaikas, tai jis irgi is pradziu bijojo, bet tiesiog pasikalbejome. Pasikonsultavau su gine. Jinai leido, nes nestumas buvo normalus. Tai ir vyrui ramiau buvo. Noras niekur nedingo ir po gimdymo. Jau ir dabar noretume isdykauti, 
Vis pasikalbame su vyru, kaip smagu bus grizti prie iprasto ritmo. Ir nepasakyciau, kad dalyvavimas gimdyme ka nors pakeite. Gal net priesingai, pasakyciau, kad pamates kaip sunku yra leliuka pagimdyti, tai dar daugiau pagarbos atsirado. 
Vis pasikalbame su vyru, kaip smagu bus grizti prie iprasto ritmo. Ir nepasakyciau, kad dalyvavimas gimdyme ka nors pakeite. Gal net priesingai, pasakyciau, kad pamates kaip sunku yra leliuka pagimdyti, tai dar daugiau pagarbos atsirado.
QUOTE(Hytka @ 2009 04 30, 10:26)
Su pavydu skaitau mamyciu pasisakymus, kad po gimdymo seksas net pagerejo. Man po gimdymo visai praejo noras. Is pradziu galvojau, kad gal tai po gimdymo turi praeiti siek tiek laiko, nes hormonai turi susibegioti i savo vietas. Paskui galvojau, kad gal del to, kad maitinu. Dabar jau beveik daugiau nei metai prabego nuo to, kai nustojau maitinti, bet noras negrizta. Vyras nori net daugiau nei anksciau, kaip jis sako, eina del manes is proto, o man sunku... Nestumo metu nepasikeite mano figura, nepriaugau svorio, esu tokia pati, kaip ir pries gimdyma, del to negaliu sakyti, kad nepasitikiu savimi. Taip, gimdymas buvo sunkus, pasibaiges Cezario pjuviu, sunki reabilitacija, bet... pastoti nebijau, net gi noriu kito vaikelio... Gal cia yra likimo draugiu, kuriom pavyko susidoroti su sia beda?
Manau didele dalis cia besilankanciu gyvena panasiai kaip tu, jauciasi panasiai ir isgyvena viska tylomis - panasiai.
Negaliu teigti, kad kazkas pagerejo ar suprastejo. Gal mes patys kitaip viska priimame. Kitaip vertiname ta sueiti
QUOTE(Hytka @ 2009 04 30, 20:15)
Ingridastar, viskas bus gerai, juk arteja toks svarbus ir nuostabus momentas jusu seimos gyvenime. As taip noreciau patirti ta dziauksma dar karta
As irgi megeja paskaitineti ivairiais saves svietimo klausimais, dirbti su savimi. Esu kazkur skaiciusi, kad kartais moteris augindamos vaikus patiria toki dzaiuksma, tokia palaima matydamos savo vaikus augant, jeims ka nors zavaus darant, kad ta palaimabuna prilyginama orgazmui. Nesupraskim brangiosios tiesiogiai Niekas nekrenta ant zemes ir nedejuoja del susitraukianciu maksties raumenu teikiamo malonumo. Tai vidine palaima...
Labai myliu savo dukra, negaliu gyventi be savo vyro, ziauriai ji myliu... Labai noriu savo meile paskirstyti vienodai, nei is vieno kazko neatimt...
As irgi megeja paskaitineti ivairiais saves svietimo klausimais, dirbti su savimi. Esu kazkur skaiciusi, kad kartais moteris augindamos vaikus patiria toki dzaiuksma, tokia palaima matydamos savo vaikus augant, jeims ka nors zavaus darant, kad ta palaimabuna prilyginama orgazmui. Nesupraskim brangiosios tiesiogiai
Niekas nekrenta ant zemes ir nedejuoja del susitraukianciu maksties raumenu teikiamo malonumo. Tai vidine palaima... Labai myliu savo dukra, negaliu gyventi be savo vyro, ziauriai ji myliu... Labai noriu savo meile paskirstyti vienodai, nei is vieno kazko neatimt...
Kaip gražu, šaunuolės
QUOTE(**Mazute** @ 2009 05 05, 13:45)
Mylejomes visa nestuma ir tikrai nebuvo pareigos. Kadangi vyrui tai pirmas vaikas, tai jis irgi is pradziu bijojo, bet tiesiog pasikalbejome. Pasikonsultavau su gine. Jinai leido, nes nestumas buvo normalus. Tai ir vyrui ramiau buvo. Noras niekur nedingo ir po gimdymo. Jau ir dabar noretume isdykauti, Vis pasikalbame su vyru, kaip smagu bus grizti prie iprasto ritmo. Ir nepasakyciau, kad dalyvavimas gimdyme ka nors pakeite. Gal net priesingai, pasakyciau, kad pamates kaip sunku yra leliuka pagimdyti, tai dar daugiau pagarbos atsirado.
Vis pasikalbame su vyru, kaip smagu bus grizti prie iprasto ritmo. Ir nepasakyciau, kad dalyvavimas gimdyme ka nors pakeite. Gal net priesingai, pasakyciau, kad pamates kaip sunku yra leliuka pagimdyti, tai dar daugiau pagarbos atsirado. Mes irgi visa nestuma mylejomes, be jokiu problemu
Bet dabar.... Vienintele proga tai daryti yra vakare apie 23h, kai lelyte jau uzmigdyta naktiniam mieguciui. MB labai nori, o as po visos dienos atsigulu i lova jau visai be jegu ir taip norisi ta laika isnaudoti poilsiui, miegui... bet kartais, kad ir per nenora atsakau i vyro glamones, na ir pasimylime... zinoma, jis mane sujaudina ir oras myletis atsiranda eigoje, bet taip butu faina jeigu paciai to noretusi, o ne versti save...
