QUOTE(Alan @ 2008 05 13, 08:08)
Ir aplink toks gražus pavasaris... Gražus ne dėl to, kad Dievas taip sutvėrė,
o todėl, kad Tu pamatei... Argi ne nuostabu?..

Tiesa. Kiek daug grožio gamtoj, pačiame žmoguje. Kartais stebiu, kiek žmonių "pramogauja" Akropolyje. Pramogos.

Daug smagiau ištrūkt į gamtą, prie jūros, kur jaučiama harmonija, kur ramu, kur atsigauni.

Bet gal kiekvienam savo?
Vakar, stoviu prie Hansa bankomato, eilėje aš - ketvirta. Matau, kad moteriai kažkas nesiseka, jai nuolat išmeta kortelę. Už manęs stovėjęs vyras neiškentęs sušuko:- laikas-pinigai, jei nemoki naudotis, prašyk pagalbos kitų! Ta moteris net neatsisuko į jo repliką.
Manau, su laiku žmonės išmoks paklausti, ar reikia pagalbos, o ne "plieks" žodžiais ir taip sumišusį žmogų. Beje, tą vyriškį aš užleidau į priekį, gi skuba žmogus.

Kadangi aš neskubu gyvent, o tiesiog gyvenu, tai praleidau jį į priekį. Jis dar kartą sutriko.
Štai su TOKIA aplinka asmeniškai man yra sunkiausia "dirbti". ''Gyventi'' turėjau parašyt, bet pavartojau būtent tą žodį. Jei susitvarkai su savimi, su kitų požiūriu susitaikyt yra kur kas sunkiau. Labai noriu to išmokti! Nesmerkti, nekaltinti, tiesiog priimti tai, kaip yra. Juk nežinau tikrųjų to vyro skubėjimo kriterijų.

Anksčiau man atrodė, kad neigiamas požiūris sklinda iš nepatenkintų savimi žmonių, jie tarsi "išsilieja". Bet dažnai ir šypsotis tiems žmonėms negaliu.
Kažkur perskaičiau mintį, "liaukitės šypsotis žmonėms, kurių nemėgstate, arba jie jūsų atžvilgiu nedraugiški. Taip parodysite, kad gerbiate pats save".
Kaip Jums atrodo, ta mintis teisinga?
daiwulencija, kaip mylėti visą pasaulį, kai jis dažnai būna štai TOKS.