Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas XI

Šaunuolė Jūs pamatysit kaip pavyks

O man gražu žiūrėti, kaip tema klęsti nors pati nelabai daug prie to prisidedu, tačiau vistiek

va, būtent, kad net nesąmoningai biskiuką jaučiamės kaltos norėdamos pinigų, ir kalbėdamos apie juos.. tarsi tai būtų nešvaru, gėda ar pan.. aišku, kad tai ne pagrindinis dalykas gyvenime, bet jei ir šis dalykas daro mus laimingus tai kodėl apie juos negalvoti ir nebandyti prisijaukinti..?
gyvenime daug gražių dalykų, o vienas jų- pinigai (tiksliau tos galimybės, kurias jie mums suteikia).. o jei galvojam, kad pinigai gali mus sugadinti, tai žinoma, taip gali ir nutikti (be to, iš vaikystės mums įdiegtas, įaugęs požiūris, kad "pinigai žmogų gadina"- todėl mums suaugus ta idėja gyvenime dažnai ir realizuojasi- įgyjam daug pinigų ir pašlyja asmeninis gyvenimas, pasidarom blogi, pikti ir tt... o jei dar pamatom arti tokį pavyzdį, kad "va, kol buvo neturtingi- buvo laimingi, o kai praturtėjo, neteko ir šeimos ir tt, žodžiu dabar nelaimingi"- tuomet dar kartą patvirtinam sau ir savo pasąmonei, kad pinigai iš tikrųjų pritraukia nelaimes... ir paskui stebimės, kad taip ir nutinka)..
dar kažkur girdėjau frazę: "pinigai nepadaro mūsų nei gerais, nei blogais. Tiesiog jie išryškina mūsų tikrąsias savybes: jei esame geri- jie dar labiau išryškina tą mūsų gerumą, jei blogi- tas blogis dar labiau atsiskleidžia" ...

tikiuosi nieko nepapiktins mano žodžiai
Papildyta:
.. dar mintyse man praskambėjo kažkur girdėta frazė: "patys savaime pinigai nėra nei blogi nei geri. Tai mūsų mintys juos paverčia vienokiais ar kitokiais".
Papildyta:


tiesiog kas kaip sugeba, taip padėti bando o tu jau atsirink kas tau tinka

Jau siandien, man nieko nepavyks atsirinkti, nes is puikiu ideju, planu ir minciu gaunasi snipstas... kaip visada... matomais perdaug idealizuoju as tuos namus, del to man ir nesiseka su jais

Sveikutės, mergaitės Labai gražių minčių čia pilna...
daiwulencija, tavo mintys nuostabios, kalbi puikiai, teisingai ir protingai. Aš tau ploju garsiai, garsiai
Zunkeli, ir aš jau buvau susiruošusi tave barti, bet kompas užstrigo .Tu tiek sau blokų pasidarius ... Bet pasirodė Vijurka, ir pasakė taip, kaip aš būčiau
Širdele, prieš bet ką sau įsivaizduodama, suprask, kad VISKAS yra įmanoma. Nėra nustatyta jokių laiko terminų tam ar kitam norui materializuotis, jokių sąlygų. Viską sustatai į rėmus pati. O jei nestatytum tų savo rėmų..? Leisk Visatai kurti. Leisk.
Ir gimdymo nereikia bijoti. Tai tikrai visai nebaisu. Ir nėra jokių nėštumo sunkumų. Nėštumas - tai puikus laukimo procesas, kurį kai kas nuspalvina negražiomis baimės spalvomis, iš ko išplaukia visokie baisumai-sunkumai-komplikacijos ir t.t. Mieloji, žinok, kad būti nėščiai - tai vienas iš nuostabiausių moters potyrių, kai tu jauti vaikelio buvimą, jo linksmą beldimą į tave, jo šiltą ir juokingą žagsėjimą tavyje, kai tu mintimis ar garsiai gali su juo bendrauti, suvokti, kas: berniukas ar mergaitė į tavo pasaulį atėjo, net gali žinoti, kokio vardo vaikelis norėtų, jei tik nepamirši įsiklausyti į save-jį. Nes jūs būsite VIENA. Ir gimdyti gali su minimaliu skausmu, kuris nebus toks stingdantis kraują, kaip rodo per TV. Žinok, kad gali dalyvauti puikiausiame gyvenimo virsmo stebukle su stebuklingu susižavėjimu, nepaliekančiu skausmo pėdsakų. Sakau apie tai, ką pati patyriau

atsipalaiduoti, apvirškinti gal būt viską reikia.. informacijai lengvai nusėsti reikia leisti.. ir išliks tai ko tau reikia, o visa kita pasimirš..
as irgi bandau į rankas susiimti, nes vyrui eilinį kartą visokios problemos, tai nori nenori imi į galvą, nes juk kartu gyvenam, negali užsimerkti..

čia Jums visoms


Papildyta:
Takeli,

Oj, Takeli, kaip graziai parasei zinai, suzavejo... bet as jau zinokit prisidirbau daug daugiau su savo mintis ir tik dabar pradedu tai suprasti ir jau nebezinau ko cia dabar griebtis
Mano ir mano vaikino santykiuose visada buvau as pesimiste, o jis optimistas... O dabar kai mane pradejo lankyti pozityvumo priepuoliai, jis pasidare baisus pesimistas, man net baisu jo klausyti atrodo, lyg matau save pacia dar visai neseniai Merginos, gelbekit... nejaugi cia man siunciama informacija, kad galeciau patirti tai ka patyre jis su manimi

Žinok ir man panašiai yra buvę. Ir galvoju lygiai taip pat. Kad čia man siunčia tą patį, kadgalėčiau pasijausti to žmogaus kailyje.
Tai dabar stengiuos apgalvoti savo veiksmus ir žodžius, kaip tai patiktu man ir pan.

.. gal tuo pačiu ir nereikia, kad tas pozityvumas kaip koks apsėdimas pasidarytų, manija ar pan.. stengtis gal lengvai ir ramiai viską priimti..
ech, bet ką aš čia galiu patarti.. man pačiai su antra puse nelabai kokie reikalai..

Būtent, kad visame kame turi būti pusiausvyra
Prisikaitot knygų ir norite iš karto pulti daryti netgi per prievartą ir kad dar gautųsi iš karto. O tam reikia laiko, kad perskaityta suvokti, "suvirškinti" ir susikurti savo "receptą" nes tik jis geriausiai veiks
Be to... nereikia stengtis. Reikia daryti, kai ateina laikas ir išlaukti, jei dar neatėjo. Tai turi eiti ne iš proto - IŠ ŠIRDIES
Dar pasvarstykit apie tai, kad jei iš karto (per metus) gausit tą išsvajotą (namą ar bileką). Kokia bus kita jūsų svajonė. Jachta? Vila Karibuose? Ar tai reikš, kad daugiau nieko didesnio ir nebereikia? Ar būsite laimingos gavę "iš dangaus", net piršto nepajudinę? Ar tada ateis nors maža mintelė apie tai, ką gero padarius dėl kitų? Ar sudalyvausite tada projekte, kuris prisidėtų prie radikalesnių pokyčių jūsų mieste, šalyje?... ?

Merginos, esme ne tame, kad ne pirsto nepajudint... zinau, kad reiks dirbt ir sunkiai uzdirbt, bet juk maximos kasoj sededama ant to gyvenime neuzdirbsi, tai tikiuosi gal geresniu galimybiu ivykiu klostymsi tam palankia linkme

Sveikos, mergickos!

Kaktuse, labai jau tu cia fainai atgaivinai aptingusia tema

Zunkeli ir daiwulencija, puikiai suprantu, ka snekat del antruju pusiu. Zinot, kai susipazinau su saviskiu, jis irgi buvo didesnis optimistas, o pastaruoju metu ko tai labiau pesimista primena. Bet stengiuos nenuleist ranku, kai tik nesiparinu del jo minciu, poelgiu, tik galvoju, vat gerai, kad taip ir taip butu, tai jis kazkaip ir kitaip elgtis ima.
Ir kazkokiu tokiu dvasiniu knygu (gal ir is jau cia mineto Lazarevo, o gal ir Azanovo pasakymu, tiksliai nepamenu) uzstrigus man tokia mintis, kad moters vieta seimoje dvasiniu poziuriu yra super svarbi, mat moteris lemia lyg ir apie 70% savo vyro likimo ir apie 80% savo vaiku likimo!

O del pinigu, na ir taip apsnekejot, kad savaime jie nera blogis, jokiu budu, taip pat jie savaime nera ir geris, tiesiog jei atveria ivairias galimybes.

O del panorejimo, kad nedrasu kartais labai daug is karto noreti, kad kaip ir reiktu zingsneliais eiti, tai tik is dalies tiesa. Zingsneliais bet kokiu atveju eiti teks, nes kaip sakoma, juk ir 1000km kelione prasideda nuo pirmojo zingsnio , taciau priklausomai, kur mes uzsibresim savo galutine stotele, jei uzsibresim per anksti (del kuklumo ar kitu priezasciu), tai teks ir sustoti per anksti, o toliau vel is naujo planuot dar viena kelione. Bent jau tokios mintys man pasitvirtino Svijaso knygoj, kur jis sako nebijoti daug noreti, nes kai suformuluojam savo nora, tai visatos jegos skuba mum i pagalba, ir nori kuo greiciau padet ji mum pildyt, taciau jei mes neleidziam sau pilnai tiek ko norim noret (pvz., is tikro norim namo prie ezero, bet galvojam, na gal dabar tai nerealu, ner cia ko per daug noret, gal pradzioj uzteks buto su graziu vaizdu pro langa), tai kai gaunam tai, nesam pilnai patenkinti, kaip ir dziaugiames, bet galvojam, kad tai nera idealiai tai, ko noreta giliai sirdyje, ir tada vel is naujo pergalvojam nora. O tai blasko mums padedancias visatos jegas, juolab, jei pas mus viduje kirba kazkoks nepasitenkinimas - na kodelgi nesiekiau iskart, ko norejau??, tai tos jegos toliau gali imt nebe taip noriai padedinet. Zodziu, rekomenduojama noreti daug , o jau likimas pats atseikes taip, kad gautume tiek, kiek priklauso.
Ir as pradzioj save taip ribodavau save kaip Zunkelis, kad tureciau tiek, kad man uztektu, bet ne per daug, bet paskui pasigavau gera minti, kad noriu gyventi gausoje, kad man pilnai visko pakaktu ir dar liktu virsaus, pasidalinti ar dar kazkaip panaudoti.

Tiesa, o del vaiku, tai man orientavimasis i tam tikra lyti tai jau nelabai gerai atrodo Galim planuot ivairius zemiskus pasiekimus, o vat vaikuciai ateina is kazkur aukstai, nuo musu tai nelabai priklauso, jie ateina, kada reikia, atnesa mum gyvenimo pamoka.

Tai tiek minciu, tikiuos, bus peno apmastymam

Papildyta:
Dar prisiminiau, norejau parasyt grazia afirmacija, kuria jau kazkur rasiau, kuri padeda mylet save ir pritraukt visokius gerus dalykus, ir kuria sakant organizmas nepriestarauja

As visada einu teisinga kryptimi. Mano energija ir motyvacija yra begaline. Gyvenimas yra lengvas ir as sklandziai riedu per ji!