Nežinau, kiek Jums įdomus S.Lazarevas, pacituosiu dar kai ką:
"Kai siela prisiriša prie Žemės, ji darosi pilna puikybės ir agresijos. Tai nustatoma pagal pasipūtimą, panieką, įsižeidimą ir neapykantą. Yra
pirmas žemiškumo lygmuo - tai, ką galima pačiupinėti - maistas, mašina, vasarnamis ir kitos žemiškos gėrybės. Yra
antras žemiškumo lygmuo - šeima, mylimas žmogus, padėtis visuomenėje. Prie antrojo siela prisiriša stipriau. Šios vertybės aukštesnės, jos arčiau Šventosios Dvasios. Yra
trečias lygmuo-gabumai, dvasinės savybės ir išmintis. Prisirišti prie išminties-pati didžiausia pagunda, ji duoda daug didesnę laimę, negu visos kitos vertybės. Išmintis- kapitalas, kurį mes galime turėti daugelį gyvenimų, todėl ir prisirišimas prie jos - didžiulis ir atitinkamai-pati didžiausia agresija."
Netgi tokių situacijų aiškinimas, kaip prisirišančios prie vyrų moterys, t.y. iškeldamos vyro išmintį aukščiau už Dievo, gauna į vyrus ir tėvus vyrus, besielgiančius kvailai, žeminančius ar skriaudžiančius savo žmonas ir vaikus. Labai panašiai rašo apie idealizacijų laužymą ir Svijašas.
Tai štai, aš manau, kad vis dėlto reikia keisti požiūrį į žmones ir į įvykius.
)
''Pasąmonės galią'' įdomiau skaityti 
Beje jis labai fainiai aiskina tas idealizacijas ir seimos principus bei vaiku atejima, matau, kad Vijurka yra Svijaso megeja, nes kazkaip vis pagauna as keleta minciu jos pasisakymuose ir butent is Svijaso 
Laikysiu žinok kumščius už tave rytoj. 
O S.Lazarevą perprast reiktų perskaityt bent jau visas "Karmos diagnostika" dalis. Pirmosiose jis požiūrį dėsto vienaip, o su kiekviena nauja knygos dalimi,- požiūrį koreguoja. Man tai ypač patinka jo frazės "aš pats praregėjau". 
