QUOTE(Vijurka @ 2008 05 08, 17:19)
**SM**, negalvok, kad darai klaidas. Žinai, man atrodo, kad aš tave pamenu iš tų anų senųjų Konstruktyvaus mąstymo temelių, tik tada tu buvai kitu nicku. Ar gali taip būti?
Atkreipiau dėmesį jau tada, nes mūsų dukrytės skiriasi tik viena diena. Mūsų gimusi 13 d.
Tai štai.
Aplamai esi šaunuolė, kad sugebi išmokėt paskolą! O žiūrint iš šono...., ar galiu paklausti? Kaip tau pačiai atrodo, ar būsto pakeitimas į mažesnį palengvintų šiandien tavo su dukryte gyvenimą? Ir aš užtektų judviems vietos mažesniame būste?
Pagalvok.
Jei TAIP, tada gal Gyvenimas siūlo tau visai gerą išeitį?
tikrai tai aš

pameni gerai, mūsų mažiukės skiriasi tik 1 dienele

tik tada man buvo visko tik pradžia, viso pozityvaus mąstymo, nuo to laiko aš daug įveikiau, ir labai daug pasiekiau
aš žinau, kad nebus lengviau jei butą parduosiu, nes paksolą vistiek man tektų imti, pardavus šį butą, atidavus skolą bankui liktų labai mažai ir neužtektų naujam butukui, todėl nenoriu aš parduoti butuko šito

mums čia gera su mažiuke, ji turi savo kambariuką o aš savo, ji miega atskirai kitame kambaryje

va todėl, aš visais būdais stengiuosi, kad nereikėtų parduoti mums buto savojo, tik jau nebesugalvoju į ką koncentruoti visą savo dėmesį

ar į naują darbą, kurio jau ieškausi daugiau nei pusė metų ir nesugebu susirasti, ar dar kur, truputėlį pasimečiau, todėl norėčiau kad mergytės užvestų mane ant to kelio teisingo, į ką man sutelkti savo jėgas? savo mintis? gal aš persistengiu

nes visos mintys sukasi apie tai, kaip išbristi iš visko, kaip susirasti darbą ir pan, jaučiu kad galiu perspausti

bet bandžiau ir paleisti norą (čia kalbu apie darbą) bet va dar tebedirbu senajam

Dieve, suteik man jėgų kovoje su vėžiu....Suteik man taip reikalingą ramybę širdyje ir vilties, kad kovoje liksiu laimėtoja. Viešpatie, žinau, kad Tu, leidęs man tapti mama, leisi ir toliau džiaugtis šia Tavo dovana....