Keblūs klausimai pokalbio metu

Taip ir sakyti, kad netenkina alga dabartineje darbovieteje

Nepasirodysiu materialistė? Gal ir jūsų teisybė, pasakyt kaip yra, nes tikrai sunku pragyvent už tokią sumą... Kaip man nepatinka visi klausimai apie pinigus

Tikrai nepasirodysit materialiste. Tik nesakykit, kad nepragyvenat uz tokia alga. Sakykit, kad jauciates neivertinama

O kaip tada išsisukt, jei sakys, kad galbūt nemoka daugiau, nes blogai dirbu Nors tada turbūt galėčiau išsisukt su atsakymu, kad pritraukiau klientų iš šalių, iš kurių anksčiau įmonė klientų neturėjo...

Sveikos. Noreciau pasiteirauti jusu, ka daryti tokiu atveju, jei darbe istempiau tik kelias savaites (neatlaikiau streso, bei tiesioginio virsininko elgesio su manimi), ka pasakyti per pokalbi kai klaus kodel isejau? Siuo metu nesu be darbo, tik galvoju "pasiuostineti", gal kur kitur rasiu geresne darbo vieta su aiskesnemis perspektyvomis. Gal patarsite?

As tai apie toki darba nieko net nerasiau ir nesakiau... Bet as buvau jau isejusi is tokio nevykusio darbo..

Sveikos, Merginos,
pasiskaičiau apie jūsų nerimus ir nuogąstavimus keliaujant į pokalbį dėl darbo. Suprantama- situacija, reikalaujanti drąsos. Pati dirbu personalo srityje daugiau nei penkerius metus- atrinkau daugelį žmonių, pati dalyvavau šešiuose pokalbiuose dėl darbo - ir su atrankos kompanijomis, ir su pačiai įmonių vadovais. Ir mūsų darbe kartais labai svarbu pasitikrinti save .
Taigi, pirmiausia- reikia būtinai susidoroti su jauduliu. Yra atvejų, kuomet žmogus net rišliai sakinio negali sudėlioti, jo lūpos dreba, rankos virpa...na nieko tuomet nebus. Visiems reikia drąsių ir ryžtingų žmonių. Pilkos pelės nieko nebedomina.
Dėl suktų klausimų- daugelio atveju man reikalinga tik žmogaus reakcija- jos staigumas, arba- kūrybinis polėkis. Klausdama " Kaip papasakosit trimečiui vaikui kaip nuskristi į mėnulį?" tikrai neturiu galvoje tikslaus atsakymo ir besitikiu, kad jūs žinote įmantrią tiesą. Tiesiog man svarbu, kaip reaguosite, kaip papasakosite, koks jūsų jumoro jausmas, ar esate kūrybingas, ar laki jūsų vaizduotė. Konkrečiai priklauso nuo pozicijos, į kurią einate.
Visuomet mėgstu "tikrinamuosius" klausimus. Tiesiog jei paklausiu "Ar kartais pasijuokiate iš savęs?" manęs vien "taip" atsakymas netenkina. Todėl labai svarbu žinoti, kaip argumentuosite savo trumpą atsakymą, nes aš, savo atveju visuomet paklausiu "Ar galėtumėte papasakoti situaciją, kuomet paskutinį kartą tai padarėte?". Arba žmogus vardina savo asmenines savybes - "Esu pareigingas". (dažnai tai parašo ir savo CV). Prašau pakomentuoti, kada ši asmeninė savybė atsiskleidė. Todėl tikrai nuoširdžiai patariu- rašykite CV atsakingai ir pokalbio metu visuomet žinokite, kaip argumentuosite savo atsakymą.
Ir..pabaigai- darbdaviai visuomet nori, kad padarytumėte daugiau, nei iš jūsų tikimąsi. Todėl jei gavote užduot5, pvz. patikrinti vienos miesto parduotuvės lentynas su tam tikra produkcija- būtinai aplankykite kelias parduotuves. Iniciatyva- jūsų rankose. Darbdaviams tai velniškai patinka .
Sėkmės!!!
Papildyta:


Neatlaikyti streso- nėra sveikintinas dalykas . Stresas daugelio atveju kiekvieną darbuotoją aplanko rytinės kavytės gėrimo ceremonijos metu . Visi nori nestresuojančių ir puikiai su stresu susidorojančių darbuotojų- tiesiog pakančių rėkimui, "nenuotaikadieniams" ir visam kitam purvui. Tokia tiesa. Todėl visuomet būtina pabrėžti, kad esi šaltų nervų, nestresuoji, o ištikus netikėtiems nemalonumams darbe tiesiog ramiai į viską reaguoji. Esi neemocionali. Taigi, šio savo darbo stažo geriau visai neminėti. Juk pasigirti nėra kuo. O pokalbyje svarbiausia- tavo pasiekimai, nuopelnai, tobulėjimas.

Kasyte, puikiai praverte jusu minciu pasidalijimas, mane kazkodel pradejo traukti personalo vadyba, visai noreciau pasimokinti sioj sryti. Kaip pradejote savo karjera butent sioje srityje?

Šaunu! Pirmyn! Pradėjau nuo personalo vadybininkės- administratorės, vėliau- tik personalo vadyba, dar vėliau- vadovavimas. Darbas personalo srityje vienoje įmonėje, tiesiog palaipsniui "užaugau". Kadangi pradėjome nuo 0- žmogiškųjų išteklių valdymas apskritai tuo metu buvo kosmosas , tai patirtis- įvairiapusė. Aišku, daugeliu atveju čia priklauso nuo įmonės kultūros, politikos, strategijos- kiek svarbus yra personalo žmogus, kiek svarbu yra žmogiškųjų išteklių politikos diegimas.
Beje, dar vienas niuansas- jei žmogus savo noru išeina iš buvusios darbovietės į "niekur". Keista, bet daugelis personalistų, įmonių vadovų tai žiūri kaip į didelį minusą. Nesusiradai, o išėjai. Aš tai vertinu kaip didelį pliusą- juk žmogus yra/buvo visiškai lojalus įmonei. Jis nemelavo,neapgaudinėjo, paslapčia nerezgė išėjimo strategijos. Toks poelgis man tik sustiprina kandidato įvaizdį- jis drąsus, ryžtingas, lojalus.Savybių puokštė, kuri būdinga kiekvienam GERAM/PAKLAUSIAM darbuotojui. Aišku, viskas būna išimčių- kiekviena situacija- skirtinga) .Taigi, mielosios, jei paklaus jūsų,kodėl išėjote iš buvusios darbovietės nesusiradusi kito darbo ,tiesiog atsakykite klausimu: "Ar jūs laimingas, kuomet jūsų darbuotojas tyliai ieškosi šiltesnės vietos ir netikėtai jus palieka?" Tai tik įrodo mano lojalumą, drąsą ir didelį ryžtą.

Sveikos, gal kas galėtų patarti, kaip teisingai atsakyti į klausimą: ,,Kokius reikalavimus keliate sau ir aplinkiniams?"

Teisingo atsakymo nėra, nes kiekvienas žmogus atsakys skirtingai, o geriausiai būtų nuoširdžiai, nes aš pati darau atrankas ir kaip man nusibodo tie šabloniški atsakymai ir nenuoširdūs atsakymai - tipo tiesiai per aplinkui, nemėgstu kai bando išsukti uodegą - reikia sakyti taip kaip galvoji

Būtent! Nuoširdumas yra sveikintina savybė- juolab pokalbio metu. Bet, Mergelyt, kaip bebūtų, yra atvejų, kuomet nuoširdžią informaciją reikia tiesiog nutylėti. Juk tai savotiški pardavimai- parduok save už geriausią kainą/sąlygas . O jau ar tai tiesa, ar melas- mūsų darbas išsiaiškinti ir perprasti visas gudrybes. Beje, pastebėjau- nebus šabloninių klausimų, nebus ir šabloninių atsakymų. Tiesiog kūrybiškumo abiems pusėms .
Papildyta:

Pirmiausia, klausimas- labai jau nekonkretus. Nebent jis "išplaukia" pokalbio kontekste. Šiaip tokiu atveju nebijokite klausti, ką būtent klausiantysis nori sužinoti.Manau, toks klausimas galėtų būti klausiamas tik tuomet, jei kalbama apie reiklumą sau ir kitiems (kaip būdo savybę).