Tik pakeičiau darbą ir sužinojau, kad nėščia!

Va ir as ant saves pykstu, kad pergyvenu del visko, galbut, daugiau nei reiketu. Cia bijau to momento kada pilvas ims lysti... nors noreciau dziaugtis ir laukti to dziaugsmo, cia, kad pamatys, kad mane pykina, nerimauju, kaip ta pazyma del nestumo reikes iteikti... Atvirai sakant, noriu, kad greiciau tie trys menesiai praeitu ir nukristu tas akmenukas nuo sirdies... Nebereiktu nieko slepti, butu kaip butu... Kad neprisigalvociau visko...

beveik visos nestukes jautresnes,verksmingesnes pasidaro, o cia jau kalti hormonai. bet juk taip ir turi buti ateis laikas ir tu dziaugsies savo nestumu. sekmes

Oi, moterytes, kaip bjauru

Pati pries metus isgyvenau visiskai analogiska situacija, kai gavusi gera darba susizinojau esanti nescia. Tuomet sprendziau klausima, sakyti ar ne pries bandomojo laikotarpio pabaiga. Darbas sekesi, mane mego, su darbdaviais irgi santykiai buvo puikus. Stai ir nusprendziau kaip paskutine durne "buti garbinga" ir pasisakyti nesibaigus bandomajam.

Viskas pasikeite po to lemtingo pokalbio. Tiesa, reikia pamineti, kad mano tiesioginis vadas 35 metu senbernis, o kompanijos vadove-29 metu senmerge (tikraja to zodzio prasme, nesivercia liezuvis sakyti-neistekejusi ). Labai akcentuotos i darba asmenybes. Ir sedejau nezinioje likusias tris bandomojo savaites.
Finale, likus dviem dienoms iki bandomojo pabaigos, vade pasikvietusi informavo-as jiems netinku, bet kadangi jie supranta mano situacija, palieka dirbti iki motinystes atostogu, o po ju as turiu parasyti pareiskima iseit is darbo... Sutikau su ju salygomis, kur bedingsi, kai iki dekreto like geri trys menesiai

Staiga, ju nuomone, pradejau dirbti labai blogai. Umai. Ir valge mane sita tema be druskytes iki pat dekreto. Siaip kartais net stebiuosi, is kur buvo tiek stiprybes, ir kaip nepraradau vaikiuko

Zodziu, jau dabar pradedu kauptis naujo darbo paieskoms, nera labai ramu ir saugu. Gimus merginai, is darbo nesulaukiau jokio oficialaus sveikinimo, tik is tu, su kuriais santykiai liko geri. Kazkaip naiviai tikejau, kad uzsienio imonese tokiu dalyku buti negali. Deja.

Labiausiai pritrenke, kai paskutine darbo diena vadas parveze mane namo (masina jau buvau grazinusi, tai bent pestute nepaleido ) ir pasake-i tavo vieta jau turim zmogu, su labai dideliu privalumu. Pasidomejau, zinoma, kokiu. "Ji neturi seimos" Taip ir likau apsalusi. Tiesa, dar palinkejo grazaus nestumo ir sekmingos baigties

Ka ir bekalbet, nemyli musuose nesciu moteru, isitikinau tuo ant savo kailio.
Stiprybes tau, ir jokiu budu neprasiziok apie leliuka iki bandomojo pabaigos. O po to-nors ir tvanas

Aciu, song. Tikrai nesakysiu iki bandomojo pabaigos, o jeigu galesiu ir ilgiau .
Kai uzvedziau sita tema "nuosirdziai norejau buti garbinga" su darbdaviu, nes nemegstu slapukauti, bet paskaicius tavo ir kitu cia rasiusiu merginu istorijas tikrai nesiruosiu to daryti... Tas "valgymas be druskytes", tas moralinis spaudimas is darbdaviu puses, o kartais ir atleidimas is darbo tikrai nera teisingas...
Dabar stengiuosi apie tai negalvoti..., stengiuosi dziaugtis, kad man sekasi, jog mokausi kazko naujo, kad pamazu kolektyvas mane priima...

Va butent. Dziaukis nestumu ir maziausiai galvok apie darbdavius. Blogiausiu atveju, po atostogu visada galesi rasti kita darba

O del to, kad darbe reikia nesioti kostiumelius-viena mano aprangos detaliu visada buvo skaros ir saliai. Taigi tiesiog pradejau vis uzsimesti ant kostiumelio sali-klientai iki pat dekreto nemate nestumo, suzinojo tik pries pati isejima. Apgalvok detales ir nereiks jaudintis del aprangos, tuo labiau ateina vasara ir daug laisvesnis stilius O pilvukas juk pasirodys rudenejant

ciburaska, buti garbingai, tik jau ne siuose dalykuose. o pilvukas tikrai atsiras tik rudenejant.kai mano viena pazistama suzinojo, kad laukiasi- nestumui buvo jau 22-24 savaites(iki tol sirgo reguliariai, pilvukas buvo normalus, tik nuejusi pas gydytoja pasitikrint sveikatos, o gydytoja jai mazdaug jus nescia. tai vat, noriu pasakyt tai, kad moterys kartais suzino, kad nescios esant jau nioliktai savaitei. ir tu gi daba nezinai, jog laukiesi, o po to, kai jau islis grazusis pilvukelis, tada neva tau didziule staigmena atsirado . aisku sis atvejis galioja tuomet, jei i nestumo pazyma(kuria nesi i darba) neiraso, kada tu atsistojai ant iskaitos.o jei neiraso, tada valio!!!tikiuosi supratai mane ? bet kokiu atveju, spresti tau del visko, bet galvoju, kad viskas bus

Man buvo lygiai tas pats prieme i darba jau besilaukiancia as suzinojau uz menesio paciai buvo lengvas sokas nes kudinausi pries vestuves dar buvau apsirgus ir vartojau antibiotikus bet as nusprendziau iskart pasisakyt kad jei jie nuspres mane atleist kad dar galeciau kur nors pas pazystamus nors knygele idarbinti
mano sefe toks ne is jautriausiu zmoniu bet suregavo labai normaliai pasveikino ir pasake del darbo buk rami:)jis tavo pakele atlyginima(popierini) dave atostogu neoficialiu vestuvems veliau pasiule dirbt tik puse dienos kad saves nevargint o mano atlyginimas kiek uzsidirbi tiek tavo tai is mokau ir per puse dienos padirbet ir graziai islydejo i dekreta
tik deja ten nebegriziu nes per si gera pusmeti labai pasikeite padetis ir puse darbuotoju is ten islakste
bet del savo poelgio nesigailejau nei vienos minutes

Nesakymas darbdaviui apie savo nėštumą turi ir pliusų, ir minusų. Pvz. jei dirbi darbe jau senokai, gerai sutari su viršininku ir finansininke, gali paprašyti padaryti su atlyginimu "šakar makar" - t.y. pakelti jį tavo sąskaita, ko pasekoje po to gausi didesnę pašalpą. Sunkiau toms, kurios tik įsidarbino. Man buvo tap pat - apie nėštumą sužinojau antrą įsidarbinimo dieną. Buvau jau anksčiau sutarusi dėl sąlygų - kad "Sodrai" deklaruosiu tik minimumą, o visą kitą atlyginimą gausiu autorinių sutarčių pavidalų, iš ko nėštumo metu - naudos kaip iš ožio vilnos. Ir nieko jau negalėjau pakeisti, sėdėjau kaip "pelė po šluota" ir tylėjau iki 3 mėnesių. Bet ne dėl to, kad sužinoję mane galėtų atleisti (pagal įstatymą - NEGALI), o iš principo ir norėdama apsaugoti trapią gyvybę - beveik niekam nesakiau, kol "neperžengiau" į antrąjį trimestrą. Po to požiūris į mane priklausė nuo darbdavio nuotaikų (manau, taip pat būtų, jei ir nebūčiau nėščia), bet diskriminacijos nepatyriau.

Sveikutes
Noriu pasidalinti savo patirtimi.
Stai jau praejo daugiau nei menesis nuo to laiko, kai suzinojau, kad esu nescia, kai galva skaudejo kaip ir kas cia bus...
O viskas issisprende taip:
Kai mums stuktelejo 10 sav. pasijutau blogai. Teko gultis i ligonine, nes grese persileidimas... Labai bijojau del darbo, norejau kuo greiciau sugrizti, kad darbdavys nieko nesuuostu... Taciau gydytoja mane labai greitai "atvesino". Sako: "Rinkis pati, nes rizika zinai. Tik gerai pagalvok kas tau svarbiau: vaikas ar darbas?". Kaip as galejau apsispresti kitaip AISKU VAIKAS (ligonineje pirma karta ji - toki mazuti ir gerai besijaucianti echoskopo ekrane pamaciau )!
Persizegnojau, nusispjoviau i viska, paskambinau i darba ir viska tiesiai sviesiai pasakiau, kad guliu ligonineje, problema - gresiantis persileidimas... Pati ta vakara prazliumbiau vyrui ant peties...
Na ir ka jus manot? Griztu as po savaites ligos i savo darbuka (pradirbta jame 1 men. su trupuciu, bandomojo pabaiga dar toli...), isikviecia mane dyrike ir sako: "Sveikinu, o del darbo nesirupink, pasiskaiciuok menesius ir pasakyk kada tau reikia didesnio atlyginimo. Bandomojo pabaigos galesim ir nelaukti." Pasidalino savo motinystes patirtimi ir palinkejo laimingai isnesioti. Taip ir likau be zado... ir be galo laiminga
Darbas mielesnis pasidare ir sirdeleje ramu, O SVARBIAUSIA nebesinervuoju ir dziaugiuosi savo
Mano isvados:
1. geriau tiesa (tada nebijai, nepergyveni ir su zmonemis lengviau bendrauji)
2. ne toks baisus darbdavys, kaip kartais isivaizduoji...

uoj kaip fainai, kad viskas taip sekmingai issisprende. labai gerai, kad dyrike labai supratinga pasitaike. niu dziaugiuosi uz tave be galo. mAtyt dievulis taip norejo, kad dyrike suzinotu ir kad tau po to lengviau butu tam darbe. sekmes auginant arbuziuka :

Vis del to, pasaulis ne be geru zmoniu Sveikatos tavo ir laimes direktorei

Tikrai nesutinku, kad sie pinigai mokami is darbdavio kisenes visos pasalpos tik is SODROS.O apsikrauti tikrai nenori tik todel kad vel reikia isekoti darbuotojo, ji apmokinti ir t.t.
Del Darbo inspekcijos nueiti galima bet........pakol patikrins jusu skunda praeis labai daug laiko, nes darbo inspekcija "uzversta" siais skundais. Beto irodyti kad jus engia labai sunku (nebent paliuditu daugelis is kolektyvo, kuo abejoju, nes visiems svarbi ju darbo vieta).Tad begiodamos i Darbo inspekcija tik sugadinsit savo reputacija.Nes siuo metu labai madinga skambinti buvusiam darbdaviui ir klausti apie buvusia darbuotoja, itariu kokia tada rekomendacija duotu darbdavys.
Geriau yra saziningai viska pasisakyti, o neslepti, tikrai dauguma darbdaviu yra geranoriskai nusiteike, gal net padetu pakelti popierini atlyginima.........Sekmes