Kam reikalingi vaikai?

a... tai gana paprasta kai viskas tau gerai. Tai tampa sunku, kai kas nors bando pakeisti tave.

Na pradžioje tai yra blogai visuomenei, tautai, valstybei... giliau kol kas nesigilinsime. Jei bus apriboti imigracijos srautai, kaip tai daroma dabar, o emigracijai palikti laisvi vartai, greitai ateis karta, kai nebus kam dirbti... Jau dabar vyresnio amžiaus žmonės darosi "našta", nes darbingo amžiaus žmonių kiekis palyginus su pensijinio amžiaus ir vaikų skaičiumi sparčiai mažėja. Kadangi yra neigiamas gyventojų priaugis jau keli metai iš metų, yra didelėemigracija, šis procesas labai greitėja... Na yra tikslių ekonominių ir kitokių paskaičiavimų, bet tai gresia tautos žūtimi, nes greitai tas disbalansas neatlaikys ir bus atidaryti vartai imigrantams. Galbūt tai ir nebus blogai, bet neišku, kaip jie integruosis ir kaip kis mūsų kultūra... Tad yra prognozuojama lietuvių tautos žūtis. Kodėl manote valstybės vyrai visokiais būdais stengiasi skatinti vaikų gimdymą? Tik deja tai jiems nesiseka...

Taip, jiems blogai. O prie ko čia aš? Ar kiti žmonės... visuomenę, tautą ir valstybę sudaro žmonės. Ir jei žmonėms nėra svarbūs visuomenės, tautos ir valstybės interesai, tai reiškia, kad nei visuomenei, nei tautai, nei valstybei tai taip pat neturi rūpėti. O kam gi tuomet rūpi? Rūpi mažumai, kuri bando priversti žmones gyventi taip, kad ta visuomenė, tauta ir valstybė, (kurios jau niekam nebereikalingos) dar kažkiek laiko gyvuotų. Manau suprantate, kad bando priversti dėl tų pačių egoistinių interesų.
Taip, galima priversti žmones gimdyti (nors kinijoje bandoma priversti negimdyti). Bet kam? Man to nereikia.

Kai kontracepcija tapo efektyvi, vaikų gimsta vis maziau. Beveik visose vakarų visuomenėse. Kad visuomenė atsinaujintų ir gyventojų skaičius liktų stabilus pakaktų pagimdyti po 2,1 vaiko (kiekvienai moteriai). Kazkada landziojau po eurostata, tik neberandu kur nukišau paieškos rezultatus rezultas, bet - jei teisingai pamenu - didžiausi gimstamumo rodikliai yra feministines tradicijas palaikančiose šalyse: Danija, Švedija, Suomija, Islandija... Galbūt čia turi reikšmės tai, kad buitimi ir vaikų priežiūra čia rūpinasi abu tėvai, veikia stiprios socialinių paslaugų sistemos, moterys turi dideles galimybes dirbti namuose, turėti lanksčius darbo grafikus. Bet, žinoma, tai yra ir vertybių klausimas. Jei žiūrėsime dabartinės Lietuvos sąlygomis, tai vaikų auginimas finansine ir karjeros prasme yra kiauras minusas. Diskutuojant dėl 2 metų trukmės vaiko auginimo atostogų tam tikri asmenys pyko, kad moterys išstumiamos iš darbo rinkos ir profesine prasme degraduos. Tai atskleidžia,kad vaikas nelaikomas vertybe, o jo auginimas, ugdymas, socializacija nelaikomi naudingais visuomenei. Be to, mes esame vartotojų visuomenė, vartojimas mums yra saugumo, komforto, savivertės šaltinis. O vaikams reikalingas maistas, drabužiai, būstas, išsilavinimas, etc., o tai labai sumažina tėvų vartojimo galimybes. Jei nori jaustis laimingas turėdamas vaikų, reikia tiesiog kitaip suvokti kasdieninę situaciją. tarkim, aš nejaučiu diskomforto dėl to, kad negaliu mėgautis grožio salonų paslaugomis ar keliauti į egzotiškas šalis. Kartais neturiu pinigų net ir būtiniausiems daiktams. Kartais "nuvažiuoja stogas" ir esu bloga mama. Aš idealistiškai manau, kad žmogus turi būti vertingas visuomenei. Aš esu vertinga augindama vaikus. Kitas yra vertingas pašvęsdamas save savo profesijai. Tarkim, gydymo menui, rašydamas knygas, kurios verčia susimastyti, sukudamas suirstančios pakuotės technologiją. Bet štai verslininko,kuris visą savo gyvenimą paskyrė turto sukaupimui, aš neįvertinčiau. Aš neliūdžiu dėl tų, kurie propaguoja hedonistinį gyvenimo stilių ir negimdo vaikų. Čia matau tik vieną problemą : "po manęs nors ir tvanas", todėl netrukdykite man vartoti. Man, kaip žmogui, priklausančiam tiems laimingiesiems, kurie yra raštingi, nepatiria kasdieninio bado, skaudą širdį dėl baisiam skurde gimstančių vaikų, mirštančių dėl ligų ir nepriežiūros, luošinamų ir deja - niekam nereikalingų.

Na dėl to yra žalos ir tau tiesioginės - ekonominės. Kuo mažiau darbingo amžiaus žmonių, tuo didesnė mokesčių našta, tuo mažesnė pensija bus tau senatvėje, nes kol kas ji nėra kaupiamoji, (nors netgi jei būtų kaupiamoji, negelbėtų dėl infliacijos), ji mokama iš mokesčių ir nors dabar paskirstoma pagal seniau uždirbtą atlygį - infliacija tokia didžiulė, kad pašalpos, pensijos nespėja didėti kartu su ja... Todėl didėjantis atlyginimas dėl tam tikrų specelybių personalo trūkumo, nebus toks, kad atsvertų didėjančius mokesčius energetinių išteklių kainos augimą. O kad darbuotojų trukumas jau patys pastebite. Vienintelė išeitis - vaikai, kurie, kai būsi senas uždirbs daugiau ir nereikės kankintis dėl pensijos, už kurią galėsi vos pravalgyti, nebent dabar tavo atlyginimas daug didesnis už šalies vidurkį ir prikaupsi pakankamai turto tam amželiui...

Mindudo, bet jūs suvokiat, kad tai- tik vakarų pasaulio problema? Juk bendras žmonių skaičius didėja net grėsmingai, o sensta ir išsigimsta tik kulturingi balti žmonės. Kulturingi balti žmonės atliko savo darbą, dabar turėtų pasitraukti ir užleisti vietą kitiems. Jeigu nepasitrauks- jiems padės tai padaryti. Jūs manau puikiai pastebit, kaip patamsėjo vakarų Europos gyventojai. Lietuvoj bus tas pats, tik vėliau. Nes priešpastatyt neturi ką. Nei religijos, nei ideologijos.

Prisijungiant prie Rozos minties apie Vakarų pasaulį. Tiksliai žinau, kad senieji Londono ir Paryžiaus aristokratai masiškai išsikrausto į Kanadą arba Australiją. Kodėl? - todėl, kad Prancūzijoje ir UK nebeliko baltųjų...

Vaikais gimstama- tėvais tampama.
Papildyta:


visada maniau- dėl to, kad per daug tų baltųjų ten atsirado- todėl ...

Na taip, tai problema dėl "per daug gero", vartotojiško gyvenimo būdo. Tiesa, toms šalims, į kurias mūsų tautiečiai emigruoja yra kol kas gerai: atvyksta pagrinde tik darbingo amžiaus žmonės, daug turinčių jų šalyse brangų, bet pas mus visai nevertinamą tarptautinio lygio išsilavinimą, daug senatvėje grįžta namo... Dėl to jie gali mokėti didesnius atlyginimus, sudaryti geresnias darbo ir gyvenimo sąlygas, kas ir mąsina sava šalimi nusivylusius tautiečius. Be to kultūra, nors ir palengva, ateina ir į kitas rytų, pietų šalis, o paskui kultūrą, manau palengva ateis ir mūsų problema...
Na aš asmeniškai irgi dėl to nesiskundžiu, nes jaučiu mano profesijos atstovų trukumą ir po truputėlį jaučiuosi vis daugiau vertinamas ir reikalingas, tad badu neturėčiau numirti, augindamas net visai nemažą vaikų gvardiją...

o vat apie kitų šalių kultūrą čia jūs be reikalo taip..

http://www.ve.lt/?da...p;id=1081784427

Civilizuojantis pasaulis parazituoja. Naikina pats save. Tai akivaizdu dėl gimstamumo mažėjimo.
Bedarbystė pakeitė savo matmenis. Šiuo metu darbuotojas - darbininkas yra vertinamas. Net užgeriantis. Matau akivaizdžius pokyčius. Kiek ilgai taip bus - nežinau. Tačiau Lietuvos užkampiuose dar bedarbystė nėra jaučiama ir suvokiama. Dar žmogus išnaudojamas dėl vienos darbo valandos.