Iki šiol sakau, kad gimdymo skausmai niekis, palyginus su ta būsena, kuri po gimdymo. Na ne tai kad kas labai skaudėtų, bet nieko pavydėtino ir labai jau ilgai tęsiasi
Aš po gimdymo buvau euforijoj, matyt veikė tie laimės hormonai ar pan., kad net nustebau, kad iš gimdyklos į palatą mane nuveš, nes atrodė, kad galiu nuskrist kaip ant sparnų
Tačiau visas optimizmas išgaravo kitą rytą, kai atsikėliau ir išlipusi iš lovos susmukau ant grindų. Niekad nėra taip buvę, tai supratau, kokia silpna esu. Pirmą mėnesį, kadangi buvau siūta, tai negalėjau sėdėti, skaudėjo šlapinantis, ilgai negalėjau normaliai pasituštinti, dar tas kraujavimas, prausimasis šimtą kartų dienoj
Pirmą savaitę dar ir žindymo vargai, prasidėjusios bemiegės naktys. Veido raudonį atgavau gal po kokių trijų mėnesių, iki tol vaikščiojau balta kaip popierius.
Iki šiol sakau, kad gimdymo skausmai niekis, palyginus su ta būsena, kuri po gimdymo. Na ne tai kad kas labai skaudėtų, bet nieko pavydėtino ir labai jau ilgai tęsiasi
Iki šiol sakau, kad gimdymo skausmai niekis, palyginus su ta būsena, kuri po gimdymo. Na ne tai kad kas labai skaudėtų, bet nieko pavydėtino ir labai jau ilgai tęsiasi
vaje, pamenu, po pirmo gimdymo ir as negalejau sedeti
Na o po dvieju kitu tai galejau lakstyt kaip nieko nutike nebutu
Tiesa, po trecio gimdymo laaabai skaudziai gimda traukesi
gimdant buvau patenkinta, sveikut sveikutėlė, jėgų pilna, pagimdžiau, guliu išsišiepus, bet po poros val. reikėjo kraustytis iš gimdyklos, tai neatsistojau, akyse temo, jaučiau, kad alpstu. pamatavo spaudimą, tai dabar skaičių neatsimenu, bet buvo super žemas
širdis kalatojos. nuvežė ant ratukų į kitą palatą, prilašino skysčių. reikėjo eit į wc, tai laikė vyras už pažastų, kad nenudribčiau. atsimenu, sėdžiu ant klozeto ir nežinau, kaip atsistosiu
paskui jau atsigavau, pati dukrytę prižiūrėjau. trečią parą paleido iš GN, kai jaučiausi puikiai. grįžus namo visą dieną vėl gulėjau lovoj , taip negera, silpna pasidarė, alpau, akyse temo
galėjau eit kone keturiom, bet, žinoma, tik gulėjau. paskui pakilo tempė ir vidurnaktį išvežė į klinikas dėl gimdos uždegimo
paaiškėjo, kad dar ir kalio labai trūksta, hemoglobinas labai žemas ir skysčių stygius, nors gėriau litrais. o atrodžiau mėlynai geltona kaip lavonas.
Visiskai atsigavau po menesiuko kokio. O po savaites jau ir visai pusetinai jauciaus.
Pagimdžiau lengva ir greitai...Nuo gimdymo stalo galėjau lėkti į šokius iškart, ir dar tris paras poto jaučiausia super...niekur nieko neskaudėjo, nebuvo silpna ir pan...bet gryžus namo, pakilo aukšta tempa, krūtinė "susiguzavo", speneliai buvo nugraužti iki kraujo, žodžiu košmaras....Visa tai dėl gimdos uždegimo....
po gimdymo jauciausi lyg butu kok nemenkas traukinukas parbloskes
, bet vaiku pati rupunausi, niekieno pagalbos nereikejo, tik dabar kai prisimenu juokas ima, kaip as keturiom ir atbula is lovos lipdavau
, nes buvau plysus ir kitaip bes skausmo nesugalvojau kaip islipt is lovos
Menesi laiko negalejau nei sedeti nei normaliai guleti, gimdant trauma buvo netik fizine bet ir psichologine,kankino nemiga asaros....
niekam tokio gimdymo nelinkiu
O as po gimdymo tikrai normaliai jauciausi, pati isejau is gimdyklos (is 3 i 2 auksta), cia praejus mazdaug 2 valandoms po gimdymo. Gimdziau be nuskausminamuju. Labiausiai nervino islindes hemarojus ir siek tiek siule... Aisku po to prisidejo maitinimo "malonumai"
, kuriuos prisimenu kaip didziausia kosmara ir aisku bemieges naktys, bet vaikiukas viska atperka
As tai po gimdymo dvi savaites labai kankinausi, nes skaudejo kirpima, kankino nuovargis baisus - atrodo atsikeliu is lovos, nueinu iki virtuves issiplauti puodeli tai taaaip pavargstu kad atgal i lova, nes sedet negalejau...
Vaiku rupinausi pati bet daugiau isvis nieko namie nedariau - viska dare vyras
Po to sveikata pradejo taisytis, bet hemarojus kankino iki 3 men po gimdymo...
Man tai kaip nebuvo jokių kirpimų ir plišimų tai jaučiausi puikei.
QUOTE(pukuotukas @ 2009 02 23, 17:08)
Menesi laiko negalejau nei sedeti nei normaliai guleti, gimdant trauma buvo netik fizine bet ir psichologine,kankino nemiga asaros....
niekam tokio gimdymo nelinkiu 
man irgi panasiai buvo. gyvenimas pradejo svieset gal tik po penkiu menesiu... brrr, nenoriu net prisimint. nepatyriau jokios euforijos ne akimirka. traumavo taip, kad kelis menesius galvojau, kad geriau nebuciau gimdzius, kad kas nors pasiimtu ta vaika ir leistu man ramiai numirt
dabar, jau viskas tvarkoj, smegenai sugrizo i vieta, dievinu savo stebukliuka














