Skaudu, kad vis jungiasi pas mus mamytės. Žinot, kažkaip sunku įsivaiduoti, kiek vis tik daug mūsų vaikučių miršta, nu nėra teisybės ant svieto, juk mirti turi seni žmonės

Nors vat save tai jau paguodžiu. Nes mūsų coliukei būtų buvę sunku toliau gyventi, jai ir taip sunku buvo gyventi, bet gyveno, vargo. Žinoma, skaudu, kad ji mus paliko, bet guodžiausi tik tuo, kad jai dabar lengviau, ji ten skraidyti gali, o pas mus tai būtų nei vaikščiojusi, nei sėdėjusi, nieko
Ajuka, tau šeimynos liūdėt neleidžia
Jau dėl Žydros neramu, kažin kaip jai sekasi. Taip saldu pasidaro, kaip jai gera sūpuot leliukėlį, glausti prie savęs, oi, koks nuostabus jausmas
O man stogas važiuoja, vaikis kaime ir vargšiukas turės būt ten visą mėnesį. Nes daržas atostogauja. Tai dar tik vienas vakaras be jo, o jau bliaunu, nežinau kaip reikės visą mėnesį išsikankint. Ir nuvažiuot negalim, nes nebenorės pasilikt. Nu žiauru
Papildyta:
QUOTE(neireja @ 2008 06 30, 22:12)
tie zodziai
viskas bus gerai nebegaliu ju girdet
Šitie žodžiai ir man buvo šlykščiausi, juk nebus jau gerai, tai kam taip šnekėt. Aš šiaip esu toks žmogus, kad nemoku gražiai kalbėti, guosti. Bet manau jei žmogus nežinai ką pasakyti, tai apkabini, to ir užtenka. Bet išgyvent tą sunkumą reikia, išverkt visas ašaras, susitaikyt su tuo. Gal pasirodys keistai, bet man patikdavo kalbėt apie mažulę ir dabar patinka kalbėt apie tai, kas buvo, kas nutiko, kaip nutiko ir t.t. Galėčiau kalbėt be sustojimo, man taip gera prisiminti viską kas su coliuke susiję, kad ir skaudžiausos akimirkos, bet ir jos man dabar jau mielos