QUOTE(marmari @ 2008 08 07, 10:25)
O kaip planuojat ar dirbat su jausmais , jeigu nepavyktu mergaite?
Nes atrodo daug žinom, galime save tyrinėti, bet tokios garantijos kaip parduotuvėje atėjei ir nusipirkai čia nebus.
Aš myliu be galo be krašto savo berniuką, bet noriu mergytės ir bijau savo jausmų, tų kuriuos galiu jausti jei nepavyktų.
QUOTE(mamux02 @ 2008 08 07, 10:54)
Na jo, turbūt šioks toks nusivylimas būtų, natūralu

Bet vienas dalykas yra tai, kad juk jau planuodama įsileidi tą mintį, jog gali nepavykti (savotiškai su tuo viduje susitaikai), o antra, manau, jog gimus leliukui visas nusivylimas praeis ir tikrai nebemąstysi, kaip norėčiau, kad vietoj jo būtų mergaitė. Tik greičiausiai labai tikėtina, kad mergaitės ilgesys išliks...
Aš tai labai dažnai pagalvoju, net mintyse kartais atsiprašinėju būsimo leliuko, kad tiek vilčių dedu apie mergytę

Sunkus čia iš tikrųjų reikalas, atrodo taip be proto trokšti būtent dukrytės... ech...
Bet tai juk bus mūsų vaikas, kai jis gims iš tikrųjų mylėsim be galo be krašto
Turi svajonę? Bėk link jos! Nesigauna? Eik pas ją! Ir vėl nesigauna? Šliaužk link jos! Ir nepasiduok tol, kol svajonė nebus ranka pasiekiama...