Gimdžiau triskart Vln, Antakalnio klinikose. Duot nieko neketinau, ir nedaviau nėkart. Pirmą ir antrą kartą viskas buvo gerai, trečią kartą komanda (ypač gyd.) papuolė tokia, kuri norėjo gauti. Tiesiai nepasakė, bet labai aišku buvo iš elgesio. Už nedavimą sumokėjau stipriu plyšimu - kaip žinia, plyšimo visada galima išvengti laiku kerpant ir kvalifikuotai asistuojant gimdyvei. Juolab kad matė, kad du kartus jau buvau kirpta iki tol - likęs randas. Tiesa, mane dar apstaugė, kad plyšau dėl to, kad nelaiku stūmiau, nors realiai taip atsitiko dėl to, kad gavau klaidinančius nurodymus - kaip dabar prisimenu gydytoją su rankomis kišenėse, per paskutinę mano stangą besiginčijančią su akušere - viena sako: ai, tegul stumia, kita: ai, gal tegu nestumia. Į mane tiesiai net nesikreipė.
Vedu ne prie to, kad reikėjo duoti. Vedu prie to, kad jeigu būčiau turėjus daugiau energijos ir pasiryžimo, reikėjo eiti pas ligoninės vadovybę ir rašyti skundą, o gal net ir blogiau. Mano gimdymas buvo be komplikacijų. O pagalvokit, kuo galėtų baigtis analogiška situacija kyšio nedavusiai gimdyvei, jei šitaip atsainiai būtų elgiamasi per komplikuotą gimdymą? Man siaubingai pikta, kad yra tokių medikų, pamiršusių ne tik Hipokrato priesaiką, bet ir paprastą žmoniškumą, ir dar dėl to, kad jiems kažkas kažką duoda jų žiaurumui nuslopinti ir sąžinei prabudinti. Duot tokiems galima nebent kelialapį į cypę.
Kas kita, kai tariesi dėl kažkokių papildomų paslaugų. Bet tokiu atveju tai turi būti aiškūs oficialūs tarifai, o ne slapukavimas ir nedrąsus suglamžytų prakaituotų šimtinių kaišymas į baltas kišenes. Tiesiog graudu, kai taip daro mamytės, kurios vos galą su galu suduria - o tokių atvejų žinau.