QUOTE(almaklp @ 2008 08 25, 20:03)
Sveikos visos, na atrodo tokios temytes cia neradau, arba jau patingejau giliau pasiknaisioti
Ka jus manote apie gyvunelius is gatves (suniukus, kaciukus) ir ju apgyvendinima pas save ??
Man visada gatvinukai budavo peilis per sirdi, ypatingai per ziemos speigus, arba vasaros karscius. 9 metus namie auginau kate, todel galvoti apie parsinesima is gatves nebuvo ne kalbos. kai teko uzmigdyti savo senaja ligoniuke, prisiekiau niekada nieko nelaikysiu, taciau nepraejus ne menesiui po manosios uzmigdymo, prie darbo sutikau toki maziuka dvarniaskiuka katinuka: toks malonus buvo, toks maziukas, o lauke stiprus minusas, slapdriba - kad pagailo...ir parsinesiau namucio. Ir dabar jau siek tiek daugiau nei puse metu, kaip draugaujame kartu. Jis toks neisvaizdus, toookios nerealiai ilgos kojos, kad mirk is juoko, taciau - labai meilus. Kai parsinesiau - grynas siksnosparniukas: juokavome vienos ausys ir kojos, na dar ziurkiuko uodega, ede net sausa batona. Isprauseme, issukavome - ir auginame eilini lepuneli, net minties ismesti i gatve nera.
Pasidalinkite savo patirtimi
Mano senele gyveno nuosavam name,tai nuolat priglausdavo ivairiu bedziu,tiek shuneliu,tiek katineliu
.tetis kieme rado 2 ismestus shuniukus.is pradziu planavo viena kam nors atiduot,bet niekas nenorejo.taigi pasiliko abu.kalytes jau nebera del cukraliges
.o patinelis Mikutis vis dar zvitrus ir gyvybingas,nors jam jau 15m.
.pati nelabai galeciau priglausti beglobiuko,tik del gyvenimo salygu
.bet esu apsisprendusi,kad jeigu l.pristos gatvej,tai ka darysi-teks imt
Savo kelyje galim sutikti daug neadekvačių žmonių. Labai linkiu nesigadinti nuotaikos dėl to - tiesiog prisiminkit, kad tuos žmones tokiais pavertė aplinkybės, kurių jie nenugalėjo: alkoholis, narkotikai, stresas, nelaiminga santuoka, nekenčiamas darbas trisdešimt metų, ir t.t.