Gyvūnėlis iš gatvės

sveciavausi karta pas tevus ir laptineje uzmaciau maza kaciuka ir aisku as ji namo (pas tevus parsitempiau)
auga dabar labai mylima ir lepinama katyte
vyro tevai irgi yra priglaude katyte (prie namo duru rado, tai as ikalbejau, kad paiimtu )
ir siaip savu laiku tevai yra laike labai daug pamestinkuku gyvunu: lapiuka (deja mire), varna (gyveno pakankamai ilgai), eziuka, laukine suzeista zasi (gyvena iki siol), net vilkiuka (kuris filmavosi beja filme (berods Abramaviciaus) apie vilkus
Na tevas yra uzkietejes gamtininkas, tai visokiu gyvunu yra teke laikyti, buna kas randa suzeista gyvuna ir skambina tevui, kad priglaustu.

Dziugu,kad taip rupinates gyvunais. Taip ir toliau! Kad daugiau seimu butu tokiu!!!

nezinau tiksliai kelintais metais siaute uraganas ANATOLIJUS ,gyvenom netoli juros (atstumas butu50km )tai labai jautesi ir vakare jau gerokai sutemus as ejau i kaimo parduotuvel., iisejus is jos prie pat parduotuves duru radau purve gulincia katyte ji buvo tokia silpna, tokia mazyte vos per vejo gusi galejau isgirsti jos kniaukima aisku as ja pasiemiau neziurin kiek visokiu gyvunu laikiau vistiek ja priglaudem .

Jei pasitaikytų tokia situacija, kad matyčiau benamį šunį beviltišką, tai bijau kad nervai neišlaikyt galėtų ir paimčiau Bijau kad greičiausiai taip ir nutis kadanors vieną baisią dieną O vat katinų pas mus pilna benamių, veisiasi jie, katukų būna, bet kažkaip manęs nejaudina jos, neimčiau niekad.. tik pikta, kad sifuotos trinasi po langais ir šika. Nu keista, bet nemyliu kačių visai, o šunys taip patinka..

o mane jaudina ir benamiai katinai praeita vasara kazkokia kate atsivede kaciukus kai tuos kaciukus pamaciau jie jau buvo dideli po to jie dingo ir ziema as viena katinuka pamaciau prie musu didelio suns voljiere jis (suo) gulejo pries saulute ir sildesi o katinukas ant jo ,norejom sugauti ta katinuka ,tai neimanoma pagauti, tai nutariau keisti suns maitinima duodam koses, mesa ir perkam keturias skardines kaciu konservu (eda ir suo) labai draugauja suo su katineliu ,bet sugaunamas nesiduoda (dabar atrodo ,kad tai katyte )mano gyvunai visi kastuoti o dvi kates sterelizuotos ,o kaip su laukine tai iskilo problema

Mano draugai turi kalytę iš prieglaudos. Nerealaus meilumo šuo! Labai labai draugiškas, protingas.

Mielosios forumietes,
esu GGT "Pifas" savanorė ir noriu pranešti, kad mūsų tarnyba (GGT "Pifas" ) neturi nieko bendro su šiuo asmeniu ir šio pinigų rinkimu.
Šiuo metu taremės su teisėsauga dėl tolimesnių mūsų veiksmų.

Mano mama pries kokius 2 metus miske uogaudama rado vokieciu aviganio veisles jauna kalyte, kuri vos tik juos pamaciusi ysilipo y masina ir neislipo, kol negryzo namo, tai taip ji ir liko pas juos. Be galo protingas suo. O si pavasari vaikstinedama parke rado suvargusi ir vienisa kokiu 6 menesiu misruna suniuka, pagailo jai jo ir pasieme pas save. Tai taip jie dabar ir pas ja gyvena kaip kokie ponai, vartaliojasi ant lovos kaip inkstai taukuose

Na, mes ne visai ja "radome" ir ne visai "pasilikome".
Ji, paprasta kiemsarge (vardo neturi iki siol), buvo ismesta prie musu namu mazdaug pries 2 metus. Pati susirado buda kieme ir joje apsigyveno. Pamate suni budoj, aisku, ji paserem. Atrode baisiai isekus. Labai baiksti buvo. Ir dabar tokia. Labai bijo staigesniu judesiu, garsiai istartu zodziu, per greitai istiestos rankos. Eda viska is eiles, o ko nepajegia, tai uzkasa. Pasitaikius progai isdrasko siuksliu maisa, jei nespejam ismest i siuksliu konteineri. O ka valgomo gali, tai dar ir pavagia, jei tik i nama ieina O paedus butinai dubeni nunesa i buda ir paslepia. Bet mes ant jos nepykstam, suprantam, kad nelengva gyvenima turejo. Nupirkom antkakli, skiepijam. Prie budos niekad ir nepririsom, vaiksto laisva, taigi, mes jos kaip ir nepasilikom. Tiesiog ji niekur is musu neina.
Va tokia paprasta istorija.

Laba.Man teko priglausti paklydusia kalyte.Buvo labai salta ziema ir ji atklydo pas mus i laiptine,visi ja vaike is jos,tai man pagailo ir pasiemiau.Tai va ir pragyvenom kartu taip 12 metu ir visai neseniai teko ja uzmigdyti,nes buvo auglys ir veterinarai nieko nebegalejo jai padeti,bet cia ne apie tai...

O mums teko ne viena karta gyvenime priglausti suneli nes baisiai juos mylim su visa seima.Viena tokia buvo istorija pries daug metu.Ejome su sunumi gatve tarp nuosavu namu ir ieskojom adreso pagal kuri is skelbimo turejome nupirkti jam rasomaji stala.O gavosi kad grizom be stalo o su suzeistu suneliu ir dar be stalo,nes pinigelius turejome isleisti jo gydymui.Pervaziavusi masina sutraiske jam galine kojyte ir vietiniai nuosavu namu gyventojai girdejo ivyki bet nei vienas nesiryzo jo paimti globon Jis pasirodo buvo suzeistas ankstyva ryta o mes toje vietoje atsidureme tik po pietu gerokai tai vat kokie zmones kauke sunelis ne savu balsu iki kol neaprodeme jo gydytojui.Rodeme ne vienam gydytojui vienas nezadejo nieko gero amputuoti norejo is karto bet neleidau nes ieskojome kito kuris galetu padeti jam be amputacijos nes matesi,kad suniukas l.jaunas ir turejome vilti kad letene sugis sugibsavus.Tad nuojauta manes su vaiku neapgavo,buvo nuveztam pas nuostabu veterinoriu kuris jam l.padejo tik mums reikejo menesi juo rimtai rupintis kol nueme gipsa o tada ieskojome seimininko,nes jau viena suniuka laikeme bute ir dvieju skirtyngu lyciu ir veisliu neturejome galimybes pasilikti bet cia tema vadnas "liko""o mums sis atvejis liko visam gyvenimui prisiminimuose nes stalas buvo nupirktas dar veliau kol turejome ir dziaugsma ir rupesti ypatingai vaikams.O seimininka radome l.greitai ir gera.
Tad tokia ta istorija,jei smulkiai viska aprasyciau tai jau knyga butu galima isleisti ,kiek mes perejome del jo sveikatos pagerejimo kliuciu kliuteliu
Cia viena is rimtesniu atveju o kitas buvo trumpas,nzn kodel tie sunys mus atranda ?Kieme lakste jaunas geros veisles suniukas veliau tik issiaiskinome,kad tai va koks grazuolis http://en.wikipedia....olish_Greyhound ir vel priglaudem tik zinojom,kad tokie nesimeto o atklysta pabege ypac jaunuciai ir taip ir buvo po savaites atsirado seiminikas kuris patvirtino ir irode ,kad tai jo sunelis.
Mums buvo liudna ir vienu ir kitu atveju nes jei turetumem galimybes ir ploti tai mano seimyna galetu visus beglobius i namus surinkti

Galiu dar pridurti, jog jos seimininku mes neieskojom, o jei ir butu atsirade, vietiek jos jiems nebutume atidave (manau, savaime suprantama, kodel).

cia nelabai i tema, bet... kazkada palaidojau savo suni, kuri tikrai beprotiskai mylejau. O temoj apie augintinio mirti, parasiau, kad daugiau nenoriu jokio suns. Viena is forumo dalyviu Aimma (gal dar lankosi tokia ) man parase zodzius, kuriuos as persirasiau. Ji parase:
"Beziuredama i suni, pamatykite ir ta nelaiminga. Isileiskit tik i namus, dar ne i sirdi. Kaip ten bebutu, jam bus geriau negu gatveje. O i sirdi jis pats greiciausiai ras kelia. Taip jus savo mylimama suniui tarsi paminkla pastatysit".
Nemaniau kad kada nors taip gali buti, bet... ji buvo teisi! tiesiog ispranasavo suni, kuris atejo ir... rado kelia i sirdi.


geras jus zmogus, sauze2006, ir gera pavyzdi vaikams rodote