Metusios rūkyti

Labukas 
Nu va, ir aš rūkanti, ir knygą jau perskaičiau... Tik vistiek dar rūkau (kažkodėl) 
O jei visai atvirai, tai rūkau, nes apgaudinėju save, kad laikas netinkamas, stresų daug... Bet juk surūkyta cigaretė sprendimo man į galvą neįpučia... Žinau visa tai, bet vistiek rūkau. Dar vienas pasiteisinimas kad rūkymas man suteikia malonumą. Nu nifiga.. Maskuotis prieš einant pas daktarą, ar bet kur, kad tik neužuostų atsibodo.
Miargaitės, nugi padėkit man, a? Pusdienį nerūkius pasidarau pikta kaip širšė    Kažkada po tokio pusdienio MB sako: o gal tu eik parūkyt?    nu tipo nepakenčiama pasidariau, vos ne sėdžiu pagalvę apsikabinus ir žliumbiu, o turėčiau jaustis kaip nugalėtoja... Blem, nu tokia protinga moteris ale vistiek... Einu parūkyt...

nium va siandien perskaiciau iki galo knyga. surukiau ta vadinamaja "paskutine cigarete" rukiau pries 2 val. sunaikinau visas cigaretes.
AS LAISVA 

   
Rasyk jei ka, pasidalinus isgyvenmais su draugu, ju lieka tik puse 

aciu, man siuo metu labiausiai reikia palaikymo 
nerukau, nerukau, nerukau       
kaip gerai jauciuosi, galeciau visam pasauliui isrekt, kad AS NEBEPRIKLAUSOMA!!! 

Zinau, kaip pradzioje norisi apie tai kalbeti  . Cia rasi daugiau bendraminciu - ziurek foruma arba atsiliepimus:

Lengvas

Kad žmonių vertybės skirtingos, tai vienareikšmiškai sutinku. Gaila, kad man nelabai pavyko perteikti minties, kad suprastumėte, kur yra skirtumas tarp "nerūkančio rūkaliaus" ir "buvusio rūkaliaus", o tuo pačiu ir skirtumas tarp įvairių egzistuojančių būdų nerūkyti.

Jeigu turite laiko ir noro, truputį padiskutuokime apie tai, kam galima taikyti žodžius "Neina taip pasakyti, tas tinka, o anas netinka, tiesiog kuo daugiau būdų žinoma, tuo yra geriau." ir kokia viso to reziumė?

Juk pvz. medicinoje apsistojus ties tam tikromis naujomis žiniomis, naujomis metodikomis, neefektyvus arba mažiau efektyvus terapijos būdas atmetamas, kaip nepageidaujamas. Arba taikomas tada, kai efektyviausias nėra prieinamas. Anksčiau, pavyzdžiui, migreną mėgindavo gydyti užkalbėjimais ir skylių gręžimu kaukolėje, dabar gi kažkaip šitie būdai medicinoje nepopuliarūs. Tad ar migrenos gydymui galima taikyti jūsų pasakymą, „kuo daugiau būdų žinoma, tuo geriau“? Taip pat ir apendicito gydymui? Jei medicina apsistoja ties tokiu jo gydymo būdu, kuris išsaugoja daugiausia gyvybių, sukelia mažiausiai komplikacijų, nėra super sudėtingas, tai kodėl derėtų džiūgauti, kad „kuo daugiau būdų, tuo geriau?“ Kai randama optimali priemonė, kitos tiesiog pranyksta. Žinoma, užkalbėtojams, kaukolių grąžtų gamintojams ir pvz. nikotino „pakaitalų“ prekeivoms tai visiškai neparanku – jie labai džiaugtųsi, kad poreikis jų gaminiams ar paslaugoms nepranyktų. Ar nesutinkate su tuo? Tad tęsiant kalbą apie nikotino priklausomybę ir pasveikimą nuo jos – nemanote, kad taip pat logiška, kad kažkoks būdas ar kažkokios žinios gali būti veiksmingesnės, nei aibė kitų? Kodėl aptikus efektyviausią, neturėtų būti apsistojama ties juo?

Aš pvz. labai džiaugiuosi, kad nelabai seniai Kopernikas ar tai Kolumbas pirmieji iš visų suprato, kad „ankstesni būdai“ skirti galvojimui, kokia gi yra žemės forma, yra netinkami. Kuo mažiau būdų galvoti, kad žemė plokščia, penkiakampė ar įstriža, tuo geriau. Jie neturėjo 20 metų to fakto žinojimo „patirties“, bet tai nėra taip svarbu. Aš taip pat dar gerokai mažiau nei 20 metų žinau, kad dabartinės bendrosios  žinios apie rūkymo reiškinį ir gydymo būdus yra, švelniai tariant, silpnokos. Jos grįstos klaidingomis prielaidomis, dėl to mūsų visuomenei ir nepavyksta išspręsti šios labai rimtos bėdos, pražudančios galybę žmonių. Aš taip pat sirgau nikotino priklausomybe, o pasveikti labai nesisekė – todėl, kad niekas nepasiūlė normalaus būdo. Bet man labai pasisekė būti vienu iš pirmųjų laimės kūdikių mūsuose, kuriems pasisekė gauti tikrųjų žinių, kas iš tiesų yra rūkymas ir kaip nuo jo išsivaduoti. Dabar esu nerūkantis jau virš dviejų metų ir net nebūdamas “diplomuotas šios srities specialistas“ ŽINAU, kad didžioji dalis patarimų, kuriuos propaguojate jūs, yra ne tik neveiksmingi, bet ir ŽALINGI (ypač psichikai). Dėl to ir rašiau, kad bent jau antrasis straipsnis yra praktiškai vien dezinformacija – ir kuo mažiau žmonių tokiomis klaidingomis žiniomis terš savo protus, tuo geriau. Vadovaujantis tokiais patarimais, kuriuos siūlote jūs, metimas rūkyti tampa ypač komplikuotas uždavinys. Na ko verti vien šie greta suguldyti sakiniai: „mažinimas sukelia emocinę įtampą (pastovus laiko skaičiavimas, laukimas). Specialistas gali taikyti įvairius metodus, kurių pagrindas - cigarečių mažinimas.”

Tiesa, kad mažinimas sukelia emocinę įtampą. Tad kaip žmogus, taikantis metodą, “kurio pagrindas cigarečių mažinimas”, gali vadintis specialistu? Man tai nesuvokiama. Tai toks pat “specialistas”, kaip ir tas čigonas, kuris mokino savo arklį atprasti ėsti – jau buvo beveik pavykę, bet ale ėmė arklys ir nustipo. Žmogaus psichika rūkymą interpretuoja LYGIAI taip pat, kaip ir maitinimąsi, t. y. apsirūpinimą įvairiomis medžiagomis, reikalingomis gyvybei ir normaliai savijautai palaikyti. Tai tik iliuzija, kad nikotinas ir kiti nuodai esantys cigaretėse yra reikalingi “normaliai savijautai palaikyti” – o cigarečių, gumų, purškiklių ir kitų nuostabybių sudėtyje esantis nikotinas yra visiškai vienodas nuodas ir narkotikas. Kodėl siūlote į savo organizmą jį tiekti kitu būdu, nei per plaučius, o tarkim per seiles, odą, nosį ar dar kur kitur? Tai nepadeda smegenims nebegeisti nikotino. O žmonės, kurie naiviai pasikliauja nikotino vartojimo formos keitimu, meta rūkyti ne dėl to, kad naudojosi tokia „pagalba“, bet tiesiog nepaisant tos pagalbos. Tuomet arba jie būna priklausomi nuo nikotino gumų, nikotino pleistrų ir t. t., arba tiesiog lyg aukodamiesi nerūko - lygiai taip pat, kaip ir tie, kurie nepasidavė genialiems patarimams apsiklijuot pleistrais arba apsipurkšt inhaliatoriais.

Išvada – rūkoma todėl, kad tikima, kad tai skanu, malonu, padeda susikaupti, atsipalaiduoti, yra smagu ir t. t. Vien nustojus rūkyti cigaretes šis įsitikinimas niekur nepradingsta – protą kamuoja stiprus narkotiko nikotino poreikis. Ne tiek fiziologinis (fizinis atpratimas nuo šio narkotiko, kaip ir nuo visų, nėra malonus), kiek psichologinė tuštuma, sukelta klaidingo įsitikinimo. Vienintelis būdas tapti nerūkančiuoju ir tuo džiaugtis – atsikratyti klaidingų įsitikinimų ir iliuzijų apie rūkymo naudą. Privalu tiesiog išvysti nuogą tiesą – kad rūkymas (t. y. nikotino vartojimas per plaučius) neturi nei vieno menko privalumo ir yra tik apgaulingas proto triukas, kaip ir bet kokia kita narkomanija. Ją išvysti (bent jau man) padėjo dabar jau miręs atradėjas (kadaise taip pat buvęs beviltišku nikotino vergu) Allenas Carras. Be abejo, yra žmonių, kurie ir patys - be niekieno pagalbos - suvokia tą rūkymo triuką ir nustoja nuodytis. Bet minėtasis Allenas Carras yra geriausias tikrųjų faktų apie rūkymo reiškinį ir masinį smegenų plovimą komunikatorius, suformulavęs metodiką, kurią pavadino „Lengvu būdu mesti rūkyti“ ir išdėstė knygos pavidalu. Mano hobis ir darbas – kad jo metodika bent jau mūsų šalyje taptų visiems prieinama ir žinoma, nes nieko paprastesnio ir veiksmingesnio už ją neteko nei matyti, nei girdėti, nei išbandyti. Liaupsinti efektyvumo neverta – pasiskaitykite šį forumą, pabendraukite su ją išmėginusiais žmonėmis, ir turėtų pavykt susiformuot savo nešališką nuomonę. Tuomet, tikėtina, nustosite rekomenduoti grąžtus migrenos gydymui Tai tiek.

Tai čia apie tą pačią knygą ir kalbama..

Liuksusinė knyga..kompe perskaičiau, nė cento nekainavo, o dabar nė cigaretės nekainuoja...