QUOTE(Kirmelius @ 2008 10 14, 22:44)
Ilgiuosi proceso, skonio, as megavausi rukymu
Metu tik sveiko proto deka..nes zinau,kad tas malonumas nieko neduoda, tik kenkia ir dar kaip..Bet man tai buvo malonumas
Labas, Kirmeliau. Retkraciais vis uzklystu i sia idomia tema ir dar reciau ka nors lepteliu
Ir dabar, greiciausiai bergzdziai, bet uzsinorejau pakomentuot, kur tavo bandymo mesti rukyti spraga ir kodel nesijauti gerai ir tvirtai.
As, kaip ir Zyzane, stengiuos lauzyt pasenusius ir painius visuotinius isitikinimus, kad: 1) Mest rukyt sunku 2) Tam reikalinga didesne ar mazesne valia 3) Rukymas turi bent viena menkuti privaluma.
Visi sie trys isitikinimai neabejotinai yra klaidingi, labai suveliantys prota ir apsunkinantys atpratimo nuo nikotino procesa. Ju visu pagrindas - iliuzijos - tai, kas nera tiesa, bet atrodo, lyg butu teisinga. Tiesiog PRIVALU atsikratyti tu iliuziju, nes kitaip praktiskai neimanoma tiketis buti nerukanciu zmogumi. Akcentuosiu - nerukantis zmogus ir nerukantis rukalius yra visiskai skirtingi reiskiniai. Nerukantieji guzcioja peciais, kai jiems pasakojama apie "megavimasi rukymu" (ar megavimusi adata, ar dar kuo panasaus), o nerukantys rukaliai kankinasi del iliuzijos, kad jie tuo kazkada megavosi, o dabar ATSISAKE, PRARADO, NETEKO (tinka bet koks graudus, aukojimasi reiskiantis zodis) sio malonumo. Man, asmeniskai, ta tureta rukymo privalumu/malonumu iliuziju rinkinuka, trukdziusi atsikratyti rukymo , kaip ir Zyzanei, ir siaip kruvai kitu zmoniu visame pasaulyje, issklaide butent to paties Alleno Carro atradimas, kuris isdestytas jo knygoje. Mano akimis - jis siuolaikinis Kolumbas - apskritai pirmasis is visu zmoniu susimastes apie tai, kas ilgus amzius buvo faktas, taciau visi iki vieno lyg susitare labai ilgai tikejo zemes plokstumu ir nesuvoke tikrojo fakto, kad ji apvali
Siaip kazkada laikiau save dideliu rukymo myletoju, eilerascius apie Wall-streeta kuriau, parastes mokyklos ir univero sasiuviniuose apipaisydavau jo pakeliais ir smilkstanciomis cigaretemis, ir t. t.
Nors ir salyginai su mazu stazu (6 metai su kapeikom), bet buvau rimtai iklimpes i ta reikala. Ir todel tikiu, kad puikiausiai suprantu, kas per karnavalas dabar vyksta tavo mastyme ir kaip tai vargina - pussveikis protas ir mane vis skatindavo mest rukyt, bet visi tie bandymai budavo panasus i meginima nuo kazko begt, uz ko uzsikabinusios šleikos - kuo labiau stengdavaus, tuo didesnis smugis per keleta dienu ar savaiciu pastatydavo i vieta. Kai atsikabinau "šleikas", t.y. atsikraciau tu isitikinimu, tai pabegimas buvo labai lengvas ir jokia jega jau nebetempe atgal - ir JOKIOS valios nereikejo. Siaip, jeigu ka, tie visuotiniai isitikinimai apie rukyma atrodo labai logiski ir tikroviski, kaip kad atrodo tikroviska, jog saule kyla ir leidzias - bet is tikruju juk tai iliuzija - niekur ji nekyla ir niekur nesileidzia - cia tik zeme sukdamasi apie savo asi nusigrezia nuo jos arba atsigrezia i ja ir formuoja tokia iliuzija - rukymo iliuzijos irgi panasiai tikroviskos ir galingos
Del to ju galingumo zmones lyg susitare vis vien sako "saule leidzias", "rukymo malonumas" ir panasiai. Bet tai netikra!
Kai kuriems buna sunku ta suvokt, net ir perskaicius knyga, na bet tiesiog eksperimento labui apsimeskim, kad as esu zmogus, bandantis vyniotis lauk ir heroino priklausomybes, o tu esi nuo heroino nepriklausanti forumo dalyve
As ateinu ir rasau: "Ilgiuosi proceso, adatos smigimo, as megavausi svirkstais
Metu tik sveiko proto deka..nes zinau,kad tas malonumas nieko neduoda, tik kenkia ir dar kaip..Bet man tai buvo malonumas
"
Juk heroincikai, kaip ir nikotincikai, SNEKA BUTENT TAIP!
Ar tu tiketum bent vienu mano sakiniu, kuriame kalbeciau apie malonuma?
Gavus doze, kaip ir nustojus dauzyt galva i siena, ATRODO, kad ka tik buvo "patirtas" malonumas. Is tikruju nieko REALIAI malonaus patirta nebuvo - tiesiog tai buvo LABAI NEMALONIOS BUSENOS PABAIGA. Tokiu budu zmogiskoje psichikoje formuojasi isitikinimas, kad ashtri adata gysloje reiskia malonuma - taip pat, kad nuodingos smalkės ir dervos plauciuose taip pat neva REISKIA malonuma. O is tikruju, tai tik narkotiko geismo pabaiga - nei daugiau, nei maziau. Juk "malonuma" jausdavai uzdegdama tik tuos dziovintus augalus ir kvepuodama tais dumais, kurie savyje turi nikotino, ar ne taip? Pabandyk tokiu pat ritualiniu procesu su draugais ar viena parukyt dziovintu tarkim berzo ar vysniu lapu. NE PRO KUR nejusi tos malonumo iliuzijos. Kodel? Juk is esmes darytum viska ta pati? Bet nejusi jos todel, kad nebus numalsintas nikotino geismas ir protas negales apsigauti. O vysniu lapai juk teoriskai turetu but skanesni uz tabako augalo lapus, juk jie bent jau ne tokie kartus ir nenuodingi! Esme tame, kad jeigu kvepavimas priprakaituotu kojiniu kvapu reikstu intensyvaus psichologinio ar fiziologinio geismo pabaiga, bet kuriam zmogui atrodytu, kad jam patinka tas skonis, kvapas ir ritualas. Tikrai taip!
Tiesiog taip funkcionuoja zmogiskoji psichika.
Nustok kartot, kad tai tau buvo malonumas. Taip, sutinku, tu TIKEJAI, kad rukymas buvo malonumas, bet tiesiog pripazink, kad teko tiketi kvailyste. Ne tu viena cia tokia apgauta. As ir pries daugiau nei pora metu tuo paciu nuosirdziausiai tikejau. O dabar nebetikiu, nes visa sitas triukas man buvo isnarstytas po kauleli. Vos tik viska perkandau, vos tik apimtas to susivokimo sukeltos milziniskos euforijos surukiau savo paskutine cigarete, vos tik supratau, kad butent nuo tos akimirkos tapau nerukanciuoju ir kad nebera reikalo dar kazko stebuklingo laukti, viskas ejosi kaip is pypkes! (ot issireiskimas
). Zinai kodel? Todel kad pasibaige grumtynes galvoj - mat anksciau sveikas protas buvo uztrumpintas ivairiu baimiu - baimes, kad be cigareciu nebeimanoma jausti gyvenimo pilnatves, baimes, kad neturesiu ka veikt per pertraukas, kad nezinosiu, kaip pradet ir kaip uzbaigt diena, kad prarandu dali saves ir viena is nedaugelio tikruju gyvenimo malonumu. Nustojau tiket, kad nerukanciuju gyvenimas kazkuo prastesnis, kad jiems neva sunkiau susikaupt ar atsipalaiduot, kad jie neturi ka veikt per pertraukas ir t. t. As atsikraciau visu situ kvailu baimiu. Taip pat nustojau tiket, kad rukyme apskirtai yra bent vienas privalumas. Tu tik pazvelk i ta nuolatine laisve, kuri yra visu nerukanciuju palydove. Nerukantieji neturi sito zudancio ir visomis prasmemis brangiai atsieinancio niezulio, kuri reikia mazdaug kas valanda pakasyt, nes kitaip neimanoma nei susikaupt, nei atsipalaiduot, nei apskritai jaustis normaliu zmogum. O galu gale, jei rukymas tikrai butu buves malonumas, o ne jo iliuzija, kodel turetum noret jo atsisakyt? Negalima taip sakyt, kad "zinau, kad tas malonumas nieko neduoda". Malonumas juk ir duoda malonuma! Nevergaut nikotinui yra tikras malonumas! Suprast, kad veiki isvien su savo plauciais ir juos aprupini kiek imanoma grynu oru, o ne smalkemis ir ne nuodais taip pat yra tikras malonumas - juk zmogui is prigimties ir skirtas deguonis, o ne lauzo ar kitokie dumai plauciuose - juk jie dusina, sprangina, svaigina, nuodija ir visaip kitaip kenkia. Ir su malonumu sita kankyne jokiu budu neturi nieko bendra. Jei tik prapazintum tai, tai irgi is proto pasitrauktu tos grumtynes, ta sizofrenija, ta painiava. Tada tas laisves pojutis toks ryskus, toks malonus, kad net negaila laiko meginimams kitiems isaiskinti, kaip is tikruju yra gera nustoti rukyti - tik visuotinis smegenu plovimas neleidzia to suvokti ir itikina priesingai. Atsijunk nuo tos matricos, nuo tos proto vergijos, nuo tu milijonu apgautuju isitikinimu, kad rukyt yra malonumas ar prikolas, kad nustot tai daryt kazkodel turi buti sunku. Pamatysi, kokie stebuklai prades detis, kaip kur kas placiau pradesi matyt ir mastyt. Megaukis tuo atpratimo periodu. Jei jau samoningai suvoksi, kokia kvailyste yra rukymas, tau nereikes valios - tu nieku gyvu nebenoresi traukt tos bjaurasties i save. Dar kuri laika jausi nezymu fiziologini nikotino alki, bet pasisakyt sau, kad nebesiduosi suklaidinama, taip pat neprireiks valios. Jos reikia tik tada, kai prote yra kazkoks konfliktas - puse smegenu nori vieno, o kita puse kito. Bet toks variantas - vienu metu ir noret, ir nenoret rukyt yra labai varginantis, o ir valia galiausiai issektu. Geriau jau apsieit be jos - uzleist vieta sveikam protui ir pripazint, kad tai, ka rase Carras, ir ka reziumavau as, yra tiesa. Juk instinktyviai jauti, kad taip ir yra
Ar su knygos pagalba, ar be jos, bet vis daugiau zmoniu tai suvokia, isbrenda is tu viduramziu. Rukymas, kaip visuomeniskai priimtinas uzsiemimas, jau tampa atgyvena. Neverta jo ilgetis. Neverta ilgetis ir tos malonumo iliuzijos. Neverta pavydet tiems apgautiesiems, kurie vis dar uzkibe ant to triuko - verta juos uzjaust. Kas zino, gal jie niekada nesusipazins su ta informacija, kuria turi proga isisamoninti ir pripazinti tu. Galvok kaip nori, bet zinoti visa tiesa apie genialius rukymo spastus yra milziniskas privalumas visam gyvenimui - ir pati gali is ju istrukti, ir savo vaikus bus lengviau apsaugot nuo ikliuvimo - nereikes paciai rukyt ir jiems kartot, kad to nedarytu
Tiesiog apsvarstyk visa tai, tik apsvarstyk - vis vien prieisi prie tos pacios isvados, kad ir is kurios puses bandytum ziuret
KEEP IT REAL!
Kad man cia nebutu jokiu svajciojimu apie 10 metu galvojima ir ilgejimasi cigaretes 
