Situacija tokia: našlė moteris augina neįgalų 20 metų sūnų (40 proc. darbingumas), bei 17 sveiką sūnų. Toje pačioje darbovietėje dirba virš 10 metų. Darbovietėje dėl technologinių priežasčių (gamybos automatizavimo) mažinamas darbuotojų skaičius.
Problema tame, kad konkrečioje "kovoje" dėl darbo vietos kertasi dvi Darbo kodekso normos ir noriu paklausti kuri iš jų turėtų pirmenybę, o būtent :
135 straipsnis. "Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius" (tinka 2 ir 3 punktai tinka) ir 129 straipsnis. "Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės", o būtent šio straipsnio 4 dalis, kur darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
Kas turi pirmenybę šiuo atveju, moteris kartu su vyru auginanti vaiką iki keturiolikos metų, ar moteris auginanti viena neįgalų (20 m.) vaiką? Jei abiejų darbo stažas vienodas.





