Angeliukų mamyčių svetainė

O as lysiu i maisus ir ieskosiu mum siltu rubu.O batu ir man reiketu Bet sestadieni leksim i gariunus pasidaryt.
O as matau i abi puses

Labas rytelis visom,paskaitineju paskaitineju,bet nesiraso.....Geros dienos ir nesusalkite!!!!

ir sekas gi tau

Gerai kad po piet man veiklos atsirado... o tai buciau uzsibliovus siandien... kazkaip nzn... ir kaip man dagyvent iki to darbo savo

Mielai uzleisciau tau savaji (darba) As taip nenoriu,kad net baisu darosi...
O siandien pas mus cia ramu kazkur issilakste visos,ziemai gal jau ruosiasi?????

Sveikutės
na va - iųsibastėm po miestą, nuvežėm sodrai dokus, į univerą studijas porai mėnesiukų sesiją atsikėliau, akropolį nutręšėm biškį, Euroopą pakraupinom, nusiaubėm Čili piceriją ir pargrįžom namolio su vaikučiais dviem
maloniai pavargus aš o vaikas išsimiegojo mašinoj, dabar žiūri Robiną Hudą fe, kaip nekenčiu tokio durno filmo....

aaaa čia kaip?.... nesupratau????
tu mane matyt su ajuka maišai.....

merhos, jum ką mano pilvo nesimatė??? aš gi kaip užtaisyta patranka....
o ko tu sakai kad gimdymas ant nosies? manai trečias bus anksčiau? man dar ogogo - aš dar laikysiuos egzus



super - šaunuolė. taip ir toliau - aš irgi baisiai žiaugčiodavau ir ilgai, nors beveik nevėmiau jau paskui.
nu laukiam žinių iš echo.
laukiam pasakojimo nuodugnesnio apie save, BIM


VDAPR, tai yra normalu....
ir suprantu, kad negali bendraut su nėštukėm, atsiribok... patikėk, aš tik kai pastojau, ty dabar galiu bendraut su nėštukėm, o iki tol bėgdavau kaip akis išdegus nuo jų, negalėdavau paklaust net kaip savijauta ir kiek laiko... klaiku, bet negalėjau. netgi eit žiūrėt ką tik gimusio mažo leliaus negalėjau....
vežimai su mamom kliūdavo už akių iš toli, iš toli bandydavau įžvelgt vaikiuką, bet jei tai pažįstamas - negalėdavau nei prieit nei pažiūrėt nei pašnekint - gumulas gerklėj atsistodavo ir viskas... ir nešdavau kudašių tipo skubėdama.
nebent su vyresniu vaiku pabendraudavau...
puskė pagimdė leliuką, palankynose net nebuvau... nesuprato manęs, bet man labai sunku... net vakar arielę pamačiau, kai žinau istoriją, apsižliumbiau....
ir taip vdapr, tikrai visom, kiek pamenu, visos taip jautėsi, anksčiau rašydavo....
tai va.... tai aš taip apie pusantrų metų vaikščiojau, negalėdama pažiūrėt nei nėščiai į akis, nei pabendraut, nei į lelių vežime žvilgtelt.....
baisu, sunku, suprantu..... gal praeis, kuo abejoju....
bet patariu savęs neprievartaut ir nebendraut jei nenori, nes jei prievartausi save patikėk, smuksi depresijon....
o į darbą neskubėk, kol neišsiverkus neišsirėkus daugiau naktų, nes bus sunkiau...
aš grįžau po keturių mėnesių, net darbą pakeičiau ir kartais sėdi prie kompo ir ašaros bėga, būdavo.... neskubėk, kad ir kaip sunku namie.... būk su sūneliu, eik su juo laukais, miškais, kur nuo žmonių, bendrauk, nežinau.... tik laikykis....
dirbk su savo vidumi, stenkis.... analizuok.... nes bus dar sunkiau....

Papildyta:

nea, dar ne žiemai... dar anksti, ne sezonas.... veliau...

Man grįžimas į darbą padėjo. Aš net nelaukiau biuletenio pabaigos, direktorė leido rašyti mano krūvį ant kitos kolegės.

Ne visoms vienodai. Man namų sienos slėgė.. viskas buvo paruošta mažylės atėjimui, graudulys kiekvienam kampe stovėjo..

mintis nebloga... reiks palaukt iki kokio spalio vidurio ir eit su virsininke pasikalbet... gal ir man taip iseis pasidaryt... nors abejoju... cia pas mus sudetingai gaunas tokiais atvejais...

durniausia kad antra savaite namie sedziu... nes pas vyra masina jis dabar biskiuka i darba su ja vazineja.. nes kaimyno sugedo... tai tikiuos kad jau kita savaite turesiu ja ir galesiu is sio miesto nors trumpam pabegt... nes jame iseit pasivaiksciot su vaiku... tai man tikras isvbandymas... sunku galva iskelus vaiskciot...

....jauties kaip pažymėta... Tai visų mažų miestelių problema... manasis dar mažesnis už tavąjį, visi viską apie visus žino ( ar bent jau mano žiną).... man jau praėjo metai, bet vis tiek dar esu "ta, kurios mergytė mirė. "

Po laidotuviu as taip pat bijojau iseit is namu . Pirmiausia todel, kad vezimelis buvo vienvietis, o ne dviem mazyliams kaip turejo but . Jauciausi kalta, kad salia nera musu dukriuko. ATrode, kad visi aplink ziuri tik i mane ir kalba tik apie mane . Maciau kaip zmones pamate mane, pereina i kita gatves puse...Nesupratau ju . Po kiek laiko jie atsiprasinejo, esa jie neturejo man ka pasakyt Miestelis pas mus mazas visi viska zino, tad ir dabar dar snabzdasi kai pamato mus su mazyle

nugis tikrai pas mus tylu kazkaip cia.. kur jus visos? auuuu...

grizau is as is shopingo... ir ka jus manot? vaziavau pirkt batu, o nusipirkau tik kvepalus baisu net pagalvot. blyn, maciau net kelis grazius batus, kurie man patiko. nu bet kaina vieni 499, kiti 599
nu kazkaip man gaila tiek pinigu batams, ti labiau, kad dazniausiai as juo tik viena sezona nesioju, o kitam jau nauju noris

ryt bandysiu akropoli siaust, nu bet jauciu situacija tokia pat bus, jug batu pardes beveik visur vienodos


ka jus nuveiket gero? stt tai jau papasakojo viska. o kitos ka?

Nu jooooo . Aš užsukau į neseniai pas mus atsidariusią batų parduotuvę "Kurpė" - gražūs batukai, bet kainos irgi nuo 400 ..... Aš šią žiemą pribaigsiu pernykščius batus, rudeniai irgi dar . Kailinukų norėčiau , bet kai tokios žiemos pas mus, tai irgi vis dar susilaikau nuo pirkimo.
Papildyta:



Iki piet - darbe, popiet - aplankėm močiutę, paruošiau vakarienę, užkūriau pečių - šilta dabar namuos, jauku, malkos spragsi.