Anyta

rodos si forumas greit bus pervadintas i 'Marcios, baikit skustis '

Puikiai suvokiu ka jums teko patirti. Nes kai anyta snekejosi su maniskio buvusia ir jos kazkelintu "kakaliu" mes kaip tik is darbo "namo" gryzom.
I mane ir savo sunu svaido kedes, mane kekse pravardziuoja, savo sunu irgi debiliuku visokiu, o su ta kuri is jos iseidama puse anytos daigtu issinese-maloniai sypsosi ir kava geria
Na bet nereikejo matyt tada man sutikti su jos prasymu ir keltis pas ja. Gal mudvi dabar sedetumem graziai ir savaitgaliais maloniai besisnekuciuodamos kava gertumem
Kaip kartasi nepagalvoji zmogus pries kazka nuspresdamas.

Sutinku


Ar esi tuo tikra?

o aš va, tiksliau abu su MB pradėsim stebuklais tikėt netikom beveik devynis metus, oi kaip netikau, kokių tik marazmų nebuvo... tik nei karto nekonfliktavau pati, kad ir ką sakė, kad ir kaip šmeižė ir bandė su MB išskirt... nesu nieko blogo pasakius, tik kai buvau su dukrele ir nuo jų paistomų nesąmonių susinervinus atsidūriau ligoninėj - apribojom bendravimą iki minimumo, pagimdžius vėl įkalbėjau MB, kad reikia bendraut tai kaip "padėką" jau patį pirmą susitikimą, sulaukiau, kad esu pamotė ragana savo vaikui ir vėl nieko į tai neatsakiau... na ne taip auginta esu
tai va prie ko čia tas tikėjimas stebuklais nežinom kas ten joms pasidarė (anyta, MB sesuo ir močiutė), vienu žodžiu koks pusmetis jau kaip švelniai tariant be muilo lenda į vieną vietą ir vaikus auginam teisingai, ir gyvenam teisingai, ir ištikimi pasirodo esam, ir net sūnelis labai gražus, nors į mane panašus
ir šiaip kažkaip normaliai ten dabar bendraujasi... džiaugiamės aišku, kad viskas gerai, bet kaip MB sako reik būt atsargiems ir neužsimiršt... kažkaip neaišku kas per velnias pasidarė

niekas nedraudžia ir girtis anytomis, tik kad kažkaip tai vyksta žymiai tyliau. Turbūt liaudies išminties visgi esama

Žodžiu apsiženyjai ir apart žmonos sijono daugiau nieko privalai nematyti. Tėvų, pas kuriuos augai 30 metų, privalai išsižadėti ir pas juos koją įkelti kaip įmanoma rečiau, pageidautina gavus raštišką žmonos leidimą.

Nu ir už ką jus mylėt anyta turėtų?
Papildyta:

Matyt, kad yra už ką jūsų negerbti.

Tai, kad ir taip aišku.

Tai kad aš tos pagarbos kažkaip ir nepasigendu, kaip ir bendravimo su ja. Turim po savo atskirą gyvenamąjį plotą, ir gyvenam. Lindimas į ... tikrai ne mano gyvenimo stilius. O gal aš čia ne į temą

QUOTE(Nakviša @ 2008 09 23, 09:20)

Mano tupu supratimu, vyras gyvena tuose namuose pagal tuose namuose gyvenančias taisykles ir vyras prašo leidimo gyventi tuose namuose su jo šeima. LEIDIMAS yra privelegija, kurią suteikia vyro tėvai ir kurios galima atsisakyti, jei ji jūsų netenkina. Vyras nediktuoja tuose namuose JOKIŲ sąlygų. Sąlygas namie diktuoja tėvai, t.y. motina ir tėvas, o ne vaikas, kad ir koks jis suaugęs jau būtų.
Užaugote, tai būkite malonųs, bent jau tėvams senatvėje ant sprando nelipkite. Jų pareiga vaikus išleisti į gyvenimą, o ne auginti dar ir visą jo šeimą.
Važiuotų daržų kasti. Ir dar įsiprčiau, kad važiuotų pas tėvus. Su manimi prisibūs dar daug savaitgalių. O aš pas savo tėvus išdumčiau, proga atsirastų kaip tik.

Aš jau seniai įkopusi į 4 dešimtį, mano mama po šiai dienai atvažiavusi į svečius būtinai turi sutvarkyti visus kambarius, padaryti valgyt visam kareivių bataljonui, pastebėti, kad mes baisiai kūdi, kad aš nesirūpinu vyru, kad vaikas (anūkas) visada kažkuom serga (ligų randa visada) ir t.t.
Bet ji tokia yra, ji visada tokia buvo ir aš su tuo susitaikiau, net nesiruošiu keisti nieko. Ir netgi ne anyta, bet vis tiek žentas yra geriausiais, mylymiausias, o aš - karvė, kuri vargšą vaiką engia, skriaudžia ir verčia visokius moteriškus darbus daryti.

<{POST_SNAPBACK}>

Kalba eina ne apie viena savaitgali. As tik parasiau kaip pvz. Juk tokie dalykai kartojasi kas savaitgali.
Priimei i namus, nebutina izeidineti, vadinti visokiais zodziais. Nenori kad gyventu jos namuose, taip turi pasakyti, bet ne uz akiu, o i akis. Isties yra labai sauniu anytu, bet yra tokiu, kad neduokdie.


pasakysiu atvirai, as niekada negyvenau su anyta, tad sio "skonio" nezinau. Bet visigi jeigu priemei i namus, buk maloni elkis pagarbiai. Nes ji yra sunaus zmona.


cia tai jau teisingai asakyta. Vienai anytai marti labai gerai, kitai ragan. Ne visoms motinoms duota gyvenime dovana buti gerai motinai, anytai, mociutei


ar nuo to kas nors pasikeistu? Nemanau.

As asmeniskai negaliu pasakyti, kad turejau labai jau bjauria anyta, bet ji buvo su priciudais. Viena i akis, kita uz akiu. Kadangi buvau jauna ir nepatyrusi tokiuose reikaluose, taigi ikliuvau i spastus... Viskas baigesi tuom, kad atidaviau jai jos sunu. Jai matyt buvo per skaudu (arba is savanaudisku paskatu) matyt kad jis gyvena su manim. Ar dziaugiasi antraja marcia dabar, sito as nezinau. Taciau visokiu pamazgu as nepyliau. O jeigu kas klausdavo apie skyrybas su vyru pasakydavau, trumpai ir aiskiai. I smukmenas nesileisdavau.

rastisko zmonos leidimo gauti neprivaloma ( nereikia jau cia taip ironizuoti), bet po anytos skambucio, kad jinai kazko nori, vyras su zmona turi suderinti planus ir abu nuspresti ka jie savaitgali veikia ir informuoti anyta apie savo sprendima.
Tai kad jinai (anyta) nusprende pvz savaitgali bulves kasti yra jos reikalas ir jos sprendimas, kuris nera privalomas visiems. Yra laiko ir noro, galima atideti jau turimus planus velesniam laikui ir visi ( arba dauguma) seimos nariai su tuo sutinka, tai ir vaziuoja.



o kur tu iskaitei, kad marciai reikia, kad anyta ja myletu?

Nu jeigu neatvažiuojama kurį savaitgalį tai ir prašoma, su viltimi, kad galbūt šį savaitgalį atvažiuotų.


Jeigu tu negyvenai ir nežinai kaip tos marčios gyvena su anytomis, tai kaip galima smergti žmogų nežinant jo pozicijos ir jo tiesos? Gal pasirodys, kad marti yra velnio pramanyta, ir nori paukščių pieno? Aš gyvenau su dviem anytom, dabartinio vyro a.a. jau. Ir nieko, žmonės skirtingi su savo poreikiais, prisiderinti reikia prie žmogaus, kuris įprato savo namuose tvarkytis taip kaip jam patogu, o ne taip kaip jaunamartei atrodo. Jei sviestas guli 2troje lentynoje, tai jam ten ir vieta, o ne kur nors kitur. Ir dar daug daug daug įpročių, kuriuos atsineša svetimas žmogus išmuša iš vėžių gyvenančius tuose namuose daug naug metų, plius dar reikalauja kažko. Atėjai ir tylėk. Bože, negi taip sunku suprasti, kad NE SAVO NAMUOSE gyveni ir net NE VYRO. Tėvų, VYRO TĖVŲ.


Labai gera marti, tai tokia marti kuri į akis nelenda su savo nuomone ir vadovavimais. Turi savo šeima, savo kampą - ten ir tegul vadovauja. Savo namuose aš esu šeimininkė, o ne ji. Taškas.


Na ir aš grąžinau pirmąjai anytai jos sūnų, ir nieko apie ją negaliu pasakyti blogo. Kaip motina labai puikiai ją suprantu. Ir kaip žmogus, kurios namuose gyveno svetimo žmonės, irgi labai puikiai suprantu, kad labai sunku taikytis prie to, kas atrodo savaime suprantama.

Papildyta:

Be žodžių
Kai jūsų vaikai paaugs ir per šventes pasakys - sorry motin, neatlėksim, bo manęs neišleido antra pusė... belieka tik atsisėsti ir pažagsėti.


Tai ko čia visos verkiat, kaip blogai, anytos nemyli, negerbia, gyvent namie neleidžia? Norit meilės ir pagarbos, nieko atgal neduodamos? Na na...

as nesmerkiu zmoniu. mes diskutuojam.

marcios seima, yra vyras (jis beje turi motina, kuri marciai yra anyta) ir vaikai.

Nereikia elgtis taip, kad tektu zagset ir taip toliau. Reikia suprasti tai, kad vaikai uzaugo ir jie gyvena savo gyvenima, o ne savaitgalinius padirbimus kaimuose.

o kodel mane pripaisei prie visu, as juk neverkiu, kad man blogai...

LT labai iprasta, pirma susituokia o paskui ziur nera kur gyvent, piniginej vejai svilpia ir t.t. Tad ir eina pas tevus gyvent O paskui vienasdie tezino kieno ta teisybe, marcios ar anytos Mano manymu reiketu abiems bizuna paimti. Vienai kad priime gyvent, kitai, kad atejo