Anyta

mano anyta pati geriausia

kai mano vaikai uzaugs, as tikiuosi, kad sugebesiu isisamoninti, kad jie turi savo gyvenima ir savo seima. Kad as ju gyvenime esu tik dalis, o ne visatos centras ir neprivalo jie su manimi svesti svenciu.
Be to, kuo blogesne yra kita puse ( kiti tevai) kad pas juos negalima butu svesti svenciu arba galu gale kodel negalima svenciu svesti savo namuose, su savo seima.?

Nei viename pasisakyme neisskaiciau, kad butu norima meiles.
Daugiausiai norime nesikisimo i kitu zmoniu reikalus, i ju asmenini gyvenima.
kaip pvz - tai kad as neruosiu vyrui pusryciu yra mano ir mano vyro reikalas ir komentarus ar pamokymus galima pasilikti sau. Bus idomu isgirsti - paklausime.

Didesnė dalis čia esančių - nediskutuoja. Jos jau 4 temą varo viena ir tą pačia banga - "o tu žinaiii.... mano anyta... nuvakar kai davė šnekos..." arba "ji pareikalavo...", arba "mane išvadino...."

Nežinau kaip tiksliai tai lietuviškai skamba, rusų kalboje yra žodis - "клемо". Ir viskas. T.y. marti - angelas, anyta - velnio pramanyta (kas jau ir matosi iš temos antraštės).


Kaip kas supranta tą šeimą, mano sąvokoje šeima turi ne tą apibrėžimą - mano tėvai, vyro tėvai, mano vyras, mano vaikai. O giminė išsiplėčia į tokias sąvokas kaip šešurai, brolienės, broliai ir visa kitą su visais priedais. Ką pirmą aš visada užtosiu - tėvai ir vyras tai žino. Mano tėvai man yra šventi. Visos jo neigiamos nuomonės apie juos - tepasilieka jis sau.


Lazda turi du galus, ne iš keršto, bet papraščiausiai tėvai gali "pamiršti", kad turi vaikus. Kaip jausis tada vaikai? Kad anūkų nianančina (с какой стати?), kad į svečius neužsuka ir t.t. Atribodami nuo šeimos sąvokos tėvus ir buvimą su jais (net ir tas suknistas bulves bekasant) jūs ribojate ir tėvų norą bendrauti su jūsų šeimomis.



Nepaišau aš niekur nieko, aš pateikiu viską abstrakčiai, galbūt jūs prisiimat tai pati sau, nes kažkodėl save atrandate tuose priekaištuose?


Faktas. Ale pabandykite tai pasakyti "suagusiems"? Kaip manot kuom baigsis?

Papildyta:

O kodėl jūsų tėvai yra labiau svarbūs, nei vyro tėvai? Todėl, kad jūsų žodis turi būti svarbesnis ir svaresnis? Kodėl?


Eikit lauk ir gyvenkite atskirai. Arba griežtai pareikalaukite vyro, kad jis viešai išsižadėtų tėvų.

Apsaugok mane Viešpatie nuo tokios marčios (tfu tfu tfu ir tuk tuk tuk).

Na praėjusioje temoje ir aš vargau įrodinėdama, kad ta anyta tokia baisi tik jų pačių dėka. Į temos pabaigą lik nurimo audros ir aš jau buvau bemanati, kad nu va pagaliau išsisėmė nelaimingosios marčios. Bet pasirodo nė velnio. Netrukus jau kitą temą sukurpė. Beje pavadinimas turėtų būti toks: "Marčios vienijamės ir pilam pamazgas ant savo MB mamų".

Kaip joms liežuviai verčiasi koneveikti nuosavų vyrų mamas?

o kur parasyta, kad svarbesni? Bet taip ir maniau, kad uz to uzsikabinsi.
Beje ten pat ir klausimas buvo - kodel negalima svesti svenciu savo namuose su savo seima ( man tai vyras ir vaikai)?
+ niekada nedraudziu vyrui vaziuoti pas tevus. Susipakavai vaikus ir laimingo kelio.


Taip ir gyvenam.


nepergyvenk, nepilnameciu tvirkinimu neuzsiimu.
Papildyta:

o kaip zmogu apsivercia liezuvis isrezti, kad moteris, kuri nesugeba isnesioti kudikio nieko verta, kai salia sedi moteris pries kelis menesius susilaukusi neisnesiotuko?

kartais zmones perlenkia lazda su tokiomis kalbomis.

Su anyta ir aš negyvenau. Teko po trumpą laikotarpį su kitais žmonėm pagyventi. Po mėnesio buvau pagatava pati jiems butą išnuomoti, kad tik išsikraustytų Išsikraustė. Nu ir ačiū die. O matai sūnaus žmonai gi nepasakysi... Neįsivaizduoju kaip tokiu atveju būtų. Jaučiu manoji marti šitoj temoj rašytų, o aš kurčiau kitą



Niekuo neblogesnė. Per šventes apvažiuojam visus. Ir man dzin, kad patogiau būtų švęsti vienoj vietoj. Mes norim važiuoti pas tėvus -- tiek aš, tiek mano vyras. O kur dar seneliai, kurie irgi nori būti aplankyti. Ir lankom. važiuojam. Švenčiam. Taigi, aš norėčiau užauginti vaikus taip, kad jie sugebėtų suderinti viską. Ir susirastų antras puses, kurios norėtų daryti tą patį.

Man mano tėvai neišnyko nuo to momento kai susiradau vyrą. Netgi sakyčiau atvirkščiai - praėjus paauglystės "bzykams" ir jaunystės lakstymams iš naujo atradom kaip gera kartas nuo karto grįžti į vaikystės namus. Nė vieno iš mūsų tėvai nėra "dovanėlės iš Afrikos", kiekvieni su savais pričiūdais. Bet tai nereiškia, kad dėl to jie prastesni ar mažiau verti bendrauti. Visus "nukrypimus" (nuo mūsų supratimo) mes priimam kaip natūralius ir tiek.

Papildyta:

100 PROC. Turiu kol kas tik vieną anytą, tai ji kompu naudotis nemoka. Ką ten kompu, ir mobiliuoju taip pat.

as savo bute isnuomodavau kambari nuomininkams. Su vienais sutardavau labai sauniai, na su kitais anekaip

Abieju tevai gerbia jusu norus, bendravimus kitur ir t.t. Del to ir nesusipratimu nekyla. Deja yra tokiu tevu, kurie reguliuoja kas ir kaip turi buti. ir pabandyk papriesgyniauti. Busi priesas Nr. 1.

Del antruju pusiu, tai jau nezinau. Gali buti sunku.

Nu va, o jei tie "kiti" būtų Jūsų žentas?

Nu visko būna. Jie nori vienaip, mes kitaip Nu maža ką. Ale papyksta ir praeina Ir pasako kartais nei į tvorą nei į mietą, ir bajerius kokius ne į temą nuleidžia. Jei tik norėtume, abu galėtume persikreipę su vyru pas kito tėvus važiuoti. Nu bet ale ne.

Aš suprantu, kad visokių žmonių yra. Gali būti, kad pas kai kurias anytos iš tiesų peržengia visas padorumo ir žmogiškumo ribas. Nu visko gali būti. Tačiau nuoširdžiai abejoju ar visų čia besiskundžiančių būtent tokios.

Ir dar kiek juokinga - vat marti skundžiasi, kad anyta apšnekinėja, būtus/nebūtus dalykus visiems pasakoja. Bet argi pačios daro ne tą patį? Čia, su draugėm, draugais, bendradarbiais ar dar kas ten bebūtų. Bet joms galima gi. Ir mirties palinkėti nesibodi ir numesti iš kažkelinto aukšto viena sakė galėtų. O vat kai anyta kokį žodelį apie vaiko auklėjimą pasako, tai jau bėda dideliausia...

Mane irgi apsnekinejo ir bloga buvau it t.t., na visko neisvardinsi. Buvau bloga, pasiimkit gera. Bet kad gavo marcia, cia as ne jiems, mandagi ir kulturinga

Visu pirma i savo namus as nepriimsiu jokiu zentu. Cia nepriimta su tevais gyventi. taigi as esu isgelbeta

O man akis reikia iškabinti tiems, kurie kalba, kad jei jau moteris negali apalami susilaukti vaikų (pastoti, ne tai, kad išnešioti) vadinasi arba tai Dievo bausmė, arba neverta motinystės, arba prisidariusi melejoną abortų - reikia akis šokti drąskyti? Kaip tokiems liežuvis apsiverčia? A?

Papildyta:


O mane pastoviai (kai tik pasirodydavome svečiuose) vadindavo Kristina, vyro pirmos merginos vardu. Bet kaip galima pykti ant žmogaus, jei (pasak a.a. anytos) mes labai panašios. O su vyro tėvuku ne vieną kartą buvome susikibę dėl pavardės (buvau atsisakusi priimti jų pavarde, man ir savoji miela gera) ir kad vyro neauklėju (nežinau ką jau ten auklėti), ir kad retai užvažiuojame (kartą į mėnesį) ir dar daug kitų. Bet visada esu "išdykėlė" ir "mylima marti", nes marčių jis turi dvi. Tik vat myli vis tiek mane labiau, nes vyrsenė marti šalia gyvena.

Išvados?
Papildyta:

O kodėl jūs taip įsitikinusi, kad būtent apie jus, kaip apie kandidatę į marčias kalbu? Gal vis tik kažką pasakau, kas yra tiesa apie jus?