QUOTE(Hmmm... @ 2008 09 25, 08:23)
1. Žinot... visų pirma tai turėtų suprasti vyras. O ne anyta. Ne joje čia esmė.
2. O mano tėtis paklausė - a tai kodėl dabar? kam čia taip anksti vaikais apsikraut? Reikėjo pirma tą, tą ir aną padaryti. Aš tai Jūsų vietoj būčiau...

Nu ir? Čia gal įsižeist turėjau?

Mano vyras gal turėjo nepatenkintas būt?

Nusijuokiau ir tiek. Pasakiau, kad kai pats planuosi, galėsi geriau apskaičiuot viską
1. Ane? O tai kas vyrą auklėjo? Kas kišasi į jo gyvenimą? Jei tik jis pasiduoda nenormaliam motinos spaudimui, kenčia jo šeima.
2. Na tai gražiai tas tavo tėtis tavęs paklausė. O ne priekaištavo, ir stengėsi apjuodinti laukimo džiaugsmą, kalbėti įvairius dalykus - pavyzdžiui, ar tu įsitikinęs, kad vaikas tavo? ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(sare @ 2008 09 25, 13:41)
VA čia tai šventa tiesa. taip pat keip nėra nuosavybė vyrai ar žmonos, lygiai taip pat ir vaikai. Vaikui gyvybę duoda mama, o visa kita yra likimo, dievo ar kaip bepavadinsi skirtas kelias. Mirs vaikas taip pat ne pagal mūsų pageidavimą. Tai gal leiskim , mamos, savo vaikams gyventi savo gyvenimus? Mūsų pareiga tik juos tam tinkamai parengti. Ir nieko daugiau.
Papildyta:
QUOTE(rasiux @ 2008 09 25, 15:44)
na pas mus anyta kaip tik dazniau mato musu vaika ,nei dukros, bet tos meiles tikrai nera vaikui nei perpus. Dukros vaikas angelas, o musu tai niekas.Nors gyvenam tam apciam name niekada pati neateis pas vaika, nors ir nemacius kartais buna savaite. jei neidomu

Bet va nesuprantu kaip ji nepajegia myleti savo tikro anuko, kaip tuo tarpu mano mama sugeba myleti marcios vaikus is pirmos santuokos taip kaip dukru vaikus

Tai kaip manot ar beda ne anytoj?ne paciam zmoguj

gal ji taip elgiasi del to kad jos vaiku ir anyta nemylejo?
Tai nors retkarčiais aplanko. Mano anyta dar anūkės nemačiusi. Ir jai neįdomu. Ir su savo sūnum, mano vyru nebendrauja. Taip pat neįdomu. Nesuprantu, kas ji per žmogus? Nelinkėčiau niekam to, ką išgyvenu aš, mano vyras ir vaikai.
Papildyta:
QUOTE(sare @ 2008 09 25, 18:07)
ir jūs esate tikra, kad tie santykiai po anytos įsikišimo pagerėtų? nebejuokinkite. Geri anytos ir marčios santykiai yra daugiau išimtis.
Mano santykiai su anyta buvo idealūs nemažai metų. Aš taip džiaugiausi, gyriausi visiems, kad tokią gerą anytą turiu. Vyras lėkdavo pas ją, niekada neprieštaravau. Ir pati važiuodavau, pietus vakarienę kartu gamindavom. Idealu. Bet pasaka kažkada baigiasi. Baigėsi ir man. Sužinojau, kad esu svetima, skolinga už anūko priežiūrą ir t.t. O atrodo mylėjau kaip mamą, bet ji visą laiką veidmainiavo. Po to buvo tik menkutis pretekstas, kad nutrauktų santykius ne tik su manim, bet ir su savo sūnum, anūkais. Pretekstas - praduotuvėje jos nepamatėm. Nepatikėjo, kad tikrai galėjom nepastebėti. Vat kaip būna. Neįtikinau, kad tikrai nemačiau. O supyko už tai ant amžių amžinųjų, taip, kad nebereikia nei anūkų, vieno iš jų net nemačiusi dar. Atsiprašinėjau, kalbėjau, kaip siena ji man. Ledinė. Gaila, tokie gražūs santykiai buvo, bet pasirodo tik man taip atrodė, ji visą laiką manęs nepriėmė, aš jai per prasta.