QUOTE(Shatura @ 2008 10 29, 19:48)
O kaip jie bendraus su anuku? kalbes telefonu? juk, kad bendrautu, reikia ateiti namo pas marcia, kuri nemegsta seneliu apsilankymo. Ir bet kokia vyresnio zmogaus replika (kita karta tikrai nekalta) priima uz kisimasi i gyvenima. Be to, vaikai nesamoningai nuteikiami pries senelius.
Jus gal to nesuvokiat, ir maziukai nesuvokia, bet jie kazkur kazka nugirdo, kazka pamate ir jiems susidaro neigiama nuomone apie tevo tevelius.
Tiesiog gyvenau tokioje seimoje, kur nei karto nemaciau marciu, zentu, anytu ir uosviniu barniu ir nesantaikos. Mano tevai puikiai sutare su abiem mamom, mano tetu ir dedziu seimose tas pats. Mano pusbroliu ir puseseriu seimose tas pats.
Visgi as lieku prie nuomones, kad tai yra auklejimo padarinys (turiu omeny ne tik marciu ir zentu, o ir uosviu).
Sutinku iš dalies...
Auklėjimas tikrai turi daug įtakos. Tačiau mes sukurdami šeimą su (kaip bebūtų) svetimu žmogumi, susiduriam su jo šeimos auklėjimo modeliu. Va čia ir prasideda linksmoji dalis.
Aš pasidžiaugti savo anyta negaliu. Ir uošviu taip pat. Man net nereikia nieko sakyti savo vyrui, jis pats puikiai mato, kad jo mama vengia bendravimo su anūke. Mieliau dovanėlę įbruks, nei pakalbins kaip jai sekasi...Ir dar visokių niuansų yra. Tad mes tyliai sutarėm, kad bendrausim tiek kiek reikia, per daug į akis nelysim...
O dėl tų nesąmoningų nuteikimų prieš senelius... mano mama dažnai, o tėvas labai dažnai bumbėdavo ant uošvienių, bet nuo to mano nuomonė apie močiutes nepasikeitė. Man jos pačios geriausios močiutės, todėl, kad mane mylėjo. Jos mane mokė to, ką mokėjo pačios - megzti, siūti, dainas dainuot ir t.t. Tad čia, mano nuomone, senelių meilė galingesnė už kalbas
Papildyta:
QUOTE(salve123 @ 2008 10 29, 20:56)
O rašau iš esmės dėl vienos priežasties. Iš principo nepakenčiu srutų pylimo ant artimų žmonių. Visada sakau ir sakysiu. Jei esi ten kur esi ir jei nieko nedarai, kad ten nebūtum, tylėk burną užčiaupęs, o ne koneveik į dešinę ir į kairę savuosius. Ir kaip savas yra vyras, taip sava yra to vyro mama. Galite mane kankinti, ant elektros kedės sodinti, bet niekada neišgirsite iš mano lūpų nė vieno blogo žodžio apie artimuosius ir mano artimųjų artimuosius...nes man toks elegesys tolygus tridaliojimui ant paties savęs...
Tu nueitum savo anytai ir išdėtum į akis viską kas tau nepatinka?
Visų pirma anyta nėra artimas žmogus, ji yra vyro mama, bet man niekas. O antra, ji yra vyresnis, kitokių pažiūrų žmogus tad ateiti ir sakyti, kad tu tokia anokia ar panašiai

Nu nepyk, bet, mano akimis, tai mažų mažiausiai nemandagu.
Aš nesmerkiu merginų, kurios išsisako - geriau jau čia išsilieja, nei imasi tikrų veiksmų, nes tikrai būna labai sunku pabendravus su kaikuriom anytom......