QUOTE(Moonte @ 2008 10 29, 22:12)
Paryskinau minti, kuri visada mane kraupina, nieko asmeniskai autorei. Mums taip skaudu, kai anytos yra pagiezingos, atstumia musu vaikus ir t.t. Bet mes pacios akcentuojame, kad vyro tevai yra mums niekas, tai ko taip pykti kai mus pacias laiko niekais, laikinais pakaitalais ju sunu gyvenime... Skaudu juk girdeti tokius zodzius, ar jus t.y mes, marcios, esame niekai... Analogiskai ir tevai, tikrai yra ne niekai, o musu vyru tevai, vaiku seneliai. Salve123 paskutiniame poste teisi.
Ji man nėra giminė, mano mylimasis ar mano giminė. Ji man svetimas žmogus su kuriuo suvedė gyvenimo keliai.
Nematau čia nieko baisaus ir kraupaus. Aš jai irgi esu svetimas žmogus. Ji, lygiai kaip ir aš neprivalo manęs mėgti. Ir tame nieko blogo nematau. Juk jei ne mano vyras, aš su jais nebendraučiau - mes neturim absoliučiai nieko bendro. Tad kodėl aš turiu apsimetinėti, kad juos myliu, dievinu ir pan.? Aš juos gerbiu ir tik dėl jų amžiaus, patirties.
Aš nepalikinėju savo mergaitės ten, nes man nepatinka jos auklėjimo būdai (kad tik vaikas atsikabintų, pasodinamas prie kompo ir viskas), o ir nepasitikiu, nes ne kartą vidurį dienos radau išgėrusią?
QUOTE(Shatura @ 2008 10 29, 22:43)

man anyta yra net gi labai artimas zmogus. Ji man be galo daug padejo, kai persikeliau is sostines i Telsius gyvent. Ir toliau ji mums labai padeda (ne materialine prasme). Ji labai diziaugiasi uz mus abu. Labai laukia leliuko. Ir as zinau, kad ne karta girdesiu, kad as kazkaip ne taip aukleju savo vaika

Arba kad veltui ji i kampa pastaciau. Mano mama irgi visada priekaistauja sesei del vaiku auklejimo

juk mociute..
Puiku, kad jūsų anyta puikus žmogus. Niekas nesako, kad visos anytos velnio pramanytos. Aš irgi tikėjausi, kad mes su ja sutarsim, bet....
Maniškė nesidomi net savo sūnaus (mano vyro) gyvenimu... Jai įdomiau duktė. Tad tegul ramiai ir gyvena. Mes taip ir gyvenam kaip svetimi.
QUOTE(Fijona @ 2008 10 30, 10:46)
Arba - i viska ziuriu pragmatiskai, todel pasirinkusi tokia pozicija, nukenciu maziausiai. Net pagalvojau, kad ir as taip daryciau, jei mano santykiai su anyta kazkam butu be galo svarbus. Dabar gi ziurim i viska gan realistiskai - aplinkybes mus suvede, todel jokiu meiliu cia but negali, o ir nereikia. Uztenka civilizuotai bendrauti, neperziangiant ribu.
Vat apie tai ir kalba