Anyta

Siūlau marčioms šią frazę panaudoti sekančios temos pavadinime...

Niekas nedraudzia taip galvoti. Kaip ir galvoti, kad jos sunus yra mylimas ir laimingas butent su manimi, butent as jos anuko mama. Jei, ziurint anytos akimis, tai nieko nereiskia, i kokias mylincias akis jos gali apeliuoti?



Taigi cia ne apie mus, t.y. ne apie blogasias marcias. Butent gerosios rase, kad myli kitus vardan saves

Kai kam gal nublanksta...Va gyvenau su vienos sūnumi 10m ir nuo pat pirmos su juo susitikimo dienos jaučiaus ne marčia, o konkurente, lyg būčiau vyrą jos atėmus. Nekentė manęs visomis išgalėmis, nekentė mano ir jos sūnaus vaikų {anūkių}, nėra nė karto jų aplankius, ji niekad nebuvo močiutė...Jei jau man būnant nėščiai taikės su lazda per pilvą užrėžt,kad tik tie benkartai iškristų... Stengiaus kurt gyvenimą kaip įmanydama, bet pamatai vistiek buvo ardomi... Mylėjau ir tebemyliu Jį, nors jau pusę metų nebesam kartu, nežinau,ką kam ir kada padariau,kad mylėdama ir norėdama būt mylima turėjau tai išgyvent... o JI džiaugės kiekviena nesėkme, kiekvienu įkandimu,kuris suveikdavo mano nenaudai...Norėjo,kad dirbčiau jai kaip vergė, dar algą atiduočiau savo...Baisiau nei džiunglėse... Va kokių būna gyvenimų...

Ir vel skubate. Tas postas buvo parasytas ne anytos, o marcios. Man anyta pasake kad mano sunus jai neanukas, bet juk as zinau tiesa, nors ji tai ir neigia. Ir vistiek as jai dekinga, nes jei ne ji as netureciau savo mylimu ir mane mylinciu vyru. Si karta as stovejau marcios pozicijoje. Nereikia skubeti.

Nezinau kaip jus, bet as sugebu atsistoti i oponento puse ir priarteti prie jo mastymo. Todel ir kraupina, kaip siais laikais sakoma "atmazkes", kad ko nos nedaryti, neieskoti salycio tasku, o tik kasti gilia praraja tarp artimu zmoniu. Padlaizavimas, lindimas i subine, gimine, ne gimine, kraujo rysiai, visatai prielaidos, pasiteisinimas, kad nesugebi valdyti savo emociju, susitapatini su ligotu, senu zmogumi. Esi jam lygiavertis, bet yra mazas skirtumas, tu esi jaunas, vadinasi emocionaliai stabilesnis. Senatve yra senatve, Alzheimerio, Parkinsono ir kitokie psihiniai sutrikimai dazniausiai lydi senyvo amziaus zmones, ir jie nepasireiskia staiga, o isvesi palaisniui. Man suprantamas seno zmogaus neakantumas, bet niekaip negaliu suprasti kai jaunas neatsilieka, lygiuojasi i ji.

Atkreipiau demesi. Ne jau as taip sudetingai rasau, kad oponentai akcentuoja tokius niekus, kurie net nesusije su isdestita pozicija? O gal dvasinis artumas seimose siuo metu nekotiruojasi, nera vertybe, tampa atgyvena...
Papildyta:



Mus irgi su vyru iskyre, nors turiu buti sazininga ir mano kaltes buta. Bet mes vel kartu ir anyta pravalejo susitaikyti su ta mintimi.

Uzuojauta. Kiekvienas zmogus yra vertas meiles, tikiuosi, jus ja dar surasite.

Visada maniau, kad su amziumi isminties, o ir pakantumo visam kam tik daugeja. Juk net posakis yra - "jaunas - kvailas..." Del senatviniu ligu - reiktu tuomet susitart, apie ligonius snekame, ar visgi ne. O siluma seimoje - zinoma, vertybe. Bet - tik tuomet, jei ji naturaliai sklinda is visu. Antraip tai tik iliuzija. O kas, jei ne tevai, ta siluma turi skleist?
Jei sakysit - atverk savo sirdi - ir tau bus atlyginta simteriopai, as atsakysiu - is savo klaidu mokausi...

bet tos mylincios akys neateina is niekur, jas reikia"nusipelnyti" - jos atsiranda del tavo elgesio, del to ka tu duoti kitiems, o ne del pavadinimo
Papildyta:

o ka tu vadini sedu zmogumi - man cia amziaus riba idomi, nes kazkaip labai abejoju, kad cia kalbama yra apie 70-80-90 cius.
Kai vede mano brolis, mano mamai buvo keturiasesimt keleri metai (lygtais 44-45), bet neigiama nuomone apie broliene ( o ypac per skyrybas) buvo. Nu bet jau tokio amziaus zmogaus man liezuvis neapsivecia vadinti senu

O yra kitos patarles. "Bo senas kaip mazas", arba "Senyn durnyn".
Suprantat. Senantveje zmones praranda gebejima kritiskai vertinti situacija, jie negali ivertini visu pliusu ir minusu. Todel sukciai daznai apgauna pagyvenusius zmones, ypac tuos kurie yra vienisi, meiliai pabendrauja ir daro su jais ka nori. Ismintis ateina su laiku, bet ateina ir tas laikas, kai nesugeba ta isminti pritaikyti.

Sakot koks yra amzius. Va mano motule 77 metu, protas kaip britva, ko stebetis, ji iki siol dirba, mokosi, skaito, dalyvauja saviveikloj. O kaimyne tokiu pat metu yra it "salieras", ziuri i viena taska. Margaret Techer serga psihine liga, o kokio astraus proto moteris buvo. Mano gera prietelka jai 36 metai jau serga skleroze, liga pakeite jos charakteri, ji pasidare irzli. Tad amziaus ribos nusakyti negali. Kiekvienas nusidevime individualiai.

Sakot reikia buti gerom ir tau bus atlyginta. As jau buvau rasiusi merginom tik kitoj temoj, tad niekas mane neapkaltins, kad grazinu situacija.

Siuo metu jau metai, kaip pas mus namuose gyvena mano kriksto mama. Ji keliais metais yra vyresne uz mano mama. Tai va merginos, iprase jos mieli vaikeliai parduoti savo dveiju kambariu buta didmiestyje ir pirkti kartu su jais nama. Sunui taip reikejo garazo, nes verciasi masinomis. O ir marti visai miela tokia buvo. Pasakojo kaip jiems visiem bus geriai ir moketi reikes maziau ir jei kas su sveikata pades t.t. Pardave.

Jau po dvieju men. pasirode visame grazume. Ta mano kriksto mamyte yra ramut ramutele, mano mama palyginus vijurkas. Taigi. Paeme visus pinigus uz buta, is mociutytes pareikalavo 250 lt neva uz elektra ir vandeni, dujas. Juos reikejo moketi kiekviena menesi. Tarp kitko, jos net nepriregistravo tame name, nedeklaravo jos gyvenamos vietos.

Iskart Martele pareiske, kad ji ne tarnaite, susitvarkyti, valgyti kieviena gaminsis pati ir maista pirksis atskirai, tiesa, isskyre jai lentyna saldytuve. Manoji krikstamote nepasake nie puses zodelio, na jei taip geriau, gerai. Bet tuo nesibaige, jei martelei nusikalsdavo sunus, ji nesikalbedavo su anyta, mat suprask, tavo sunus blogai isaukletas, o pati su juo gyvena daugiau kaip 30 metu, tad peraukleti spejo ji pati. Ir su tuo moteriske susitaike, viska tyliai kentejo.
Mano mama su ja kartas nuo karto kalbejosi telefonu, jos vena kitai paskambindavo, viena diena susizgribo, kad kazkodel sena drauguze neskambino, skambina pati, o toji serga - spaudimas, negali kojos is lovos iskisti, galva svaigsta, krenta. Taip jau tris paras guli, o vaikeliai net nosies i jos apartamentus neikiska (apartamentai irengti po stogu, kur yra isstumiami laiptai stogo darbams atlikti, pro ten visa siluma iseidavo, bet mes ne apie tai, o gal geri ir nuostabus vaikeliai mociutyte grudino, geas gi darbas). Skambina sunui, tas neatsiliepia, marciai - toji irgi. Mama visus mus, savo seiminykscius sustate ant ausu, as begu pas seimos gydytoja, aciu dievui ji gydo taip pat ir mano krikstamote, nusakiau situacija, toji man dave nemokamai vaisu, nors as isgaliu ju nupirkti, matyt buvo pakraupusi, vaiku meiles israiskos forma. Ta pati vakara lekiu i priemesti, vezu vaistus. Radau visa seimyna vakarieniaujant. Klausiu: - kur krikstamote, sako:- ilsisi, neistverusi klausiu: - Ir kaip ilgai ilisis, ar nebijo, kad lavonas pasvinks. Tad suzgribo, nuleke ziureti... Nerasysiu kaip pries mane buvo demonstruojama meile motinai. Rodos aprimo. Praejo puse matu, skambina krikstamote ir verkia, vaikai jau 2 dienos isvaziavo ir paliko ja viena, nepalikdami jai raktu nuo namo, paliko pirmam aukste ijunta signalizacija, ji negali nueiti i virtuve pavalgyti, vaikai telefonu neatsiliepia, toji dabar susinervavusi pakilo spaudimas, blogai jauciasi nezino ka daryti. Mano mama liepe kviesti greitaja. Savaime suprantama ir mane uz ciuprynos ir varom abi i priemesti. Atvaziavom, o greitoji negali patekti i namus, babunia verkia pro langa ziuredama, nu cirkas, jei verkti nesinoretu. Vaikai pakankamai greitai atvaziavo, mat apsaugos tarnyba pranese apie isilauzima i namus. Kas toliau buvo net nepasakosiu. Po to ivykio marti pareiske, kad anytos negali pakesti, nesikalbejo su ja, demonstratyviai ignoravo. Atmosfera name buvo slogi. Anyta tyliai be skandalu isejo is namu, nieko nepasieme. Mama ja surado prisiglaudusia pas buvusius kaimynus, jau ten gyveno daugiau kaip savaite. Parsivede namo. Mane vel delegavo pas sunu, ka jie ketina daryti. Atvaziavau, labai ramiai prieme ir kava pagirde. Sedim, kalbam. As jam pasakoju ka papasakojo jo mama, ko pati buvau liudinike. O jis man atsako: - As su zmona nenoriu pyktis, mamai yra skirtas kambarys, jei kas nepatinka, lai eina tenai ir sedi, uz save reikia kovoti, jei ji to nedaro, tai jos problemos, as uz ja su zmona nepakovosiu.

Taigi, daug isejo rasliavos, bet tai tikra tiesa. Dabar metus gyvena ta moteriske pas mane. Rami, tyli, kartais net nejauti, kad kambaryje yra zmogus, sedi ir ziuri pro langa, gal atvaziuos sunus. Sunus per visa ta laika nebuvo atvaziaves, jau nekalbu apie marcia, su juo ne viena karta kalbejomes, bet kokiu nors veiksmu niekas nenori imtis. Gal laukia, kada as neapsikesiu ir isvarysiu, bet man problemu nera, namai aciu dievui erdvus, viesiem vietos uzteks. Greiciausiai mama man uztaise "kraiteli" ir turesi karsinti zmogu, kuris nera reikalingas artimiems, nes yra viskas kas imanoma isvyliota.

Siuo atveju pasakyciau - nepasiseke mociutytei su sunum. O marti... taip - godi, taip - neteisinga, taip - savanaude. Bet ar ji cia kalciausia?

Rasot, kad rami ta mociute, tyli. O ar lygiai taip pat pateiktumet situacija, jei mociute sokdintu jus visus, plustu kasdien, smeiztu giminems? Nejau nekiltu klausimas - kam man viso sito reikia?

na šiaip visokių tų tarpusavio santykių būna (visokių marčių, visokių mamų, anytų, visokių dukrų esama), bet kiekvienas visada kalba atsiremdamas į savo situaciją. ir nė vienos marčios pasisakymuose apie "blogą" anytą neįskaičiau savęs aukštinimo. kiekvienas savo godą savaip godoja ir turi tam teisę

O kur dingti tai psichiskai ne stabiliai. Gyvai i graba listi. O ka jus darote su hyper aktyviu vaiku... Juk savas, artimas, mylimas ir kenciat, stengetes padeti adaptuotis jam pasaulyje, nors tai labai daug jegu reikalauja. Taip ir su anytom, ir su kaikuriom marciom.

Pazystu ir tokia moteryte, kuri is meiles sunui, pasitrauke is sunaus gyvenimo, netrukdo jam gyventi, bo ka ji nesake, ne dare viskas netiko, bo marti jai nurode vieta. Dabar ja rupinasi viena karta per savaite socdarbuotojai, sunus gyvena vienam mieste. Velgi, nera ta moteris aiskinga, gal perdaug nuolanki ir toki smetanska skoni turi, namai pilni niekeliu, vazeliu, serveteliu. Kartais pagalvoju, kad i tokias mielas moterytes, kurios nesugeba isreikalauti, atkreipti i save demesi, vaikai numoja ranka, ypac kai ji neturi ka duoti, turiu galvoje finansine puse. Patikekit tokiu zmoniu yra daug.

As stengiuosi kalbeti ne apie skirtumus, skirstyti zmones i blogus ir gerus, o apie zmogiskuma. Mano kirkstamotes marti nesibare, ji tyliai niekino ja, na gal paskutinieji zodizi, kurie iskaudino moteriske buvo bjaurus, bet po siai dienai marti nei reke, nei koliojo, bet ir silumos, dekingumo, uzuojautos nerode. O altruistui tai matyti butina, nes jo poelgis praranda prasme. Gyventi su zmonemis, o tu jautiesi, kad esi jiems NIEKAS, po kojomis besipinantis padaras, yra labai skaudu.

Negalvokite jog as matau vien blogi, skausma, tiesiog as stengiuosi neuzsiciklinti vien ant savo bedu, ir gailetis saves, brangutes, nes yra zmoniu kuriem yra blogiau, nei man. Ir tada viskas nublanksta palyginus su ju gyvenimu, nes as esu sveika ir nepriklausoma. Tiesa, po siu ivykiu galvoju apie savo senatve, ismastau saugiklius, kad manoji senatve butu jei ne laiminga tai bent ori, saugi. Daznai gyvenime pasitaiko kai zmones kalba skirtiga kalba nors ir yra vienos tautybes. Tu jiems rodai sirdi, o jie sako mesos gabalas. Ir is dalies jie teisus, sirdis tik mesgalis, bet juk priklauso nuo zmogaus, ar jis gali tame mesgalyje izvelgti dusia. Ir vel, ar gali pykti kad nesugeba, na neduota zmogui, vadinasi vardant savo mylimo zmogaus taikstaisi. As asmeniskai pasiruosusi, del sunaus laimes, pasitraukti, bet tikrai nebusiu pirstu penima.

Moonte, kad tokie dalykai vyksta, ne naujiena. Esu pati savomis akimis mačiusi. Tik pakeisti nieko negalėjau. Bet taip nekęsti žmogaus reikia sugebėti.

Neapykanta tai labai stiprus, ir griaunantis jausmas, jis dazniausiai griauna zmogu, kuris neapkencia is vidaus, o tam, kuri neapkencia vienodai sviecia, nes tai ne jo emocijos, jis gal net nenutuokia apie zmogui sukeliamus jaumsus, arba laiko juos beverciais.

Sis reiskinys su neapykanta nieko bendro neturi, tai paprastas abejingumas, nes tie zmones yra ne gimine, ju nerisa kraujo rysiai, vadinasi jie NIEKAS. Ir tai taikoma marciom ir anytom. Senoji nesiskaito su marcia, nes nemato marcioje gimines, galvoja, kad ji laikina jos sunaus gyvenimas, nors laikinumas daznai virsta testinumu, bet kalba ne apie tai. Ir jaunajai martciai rupi tik jos seima, i kurios sudeti neieina vyro tevai, nes jie ne gimine, ir jos nesieja su jais kraujo rysys. Abieju damu geras pasiteisinimas abejingumui, bet ar teisingas...