QUOTE(ogista @ 2009 02 20, 22:33)
..tai taip abstrakčiai pasakei...o konkrečiau?..

..ka ji padarė tokio...
Oi, net nežinau nuo ko pradėt... Tiesiog ji iš tų motinų, kurios myli savo sūnų ne kaip vaiką, o kaip vyrą. Tiesa, savo vyra ji turi, bet toks užguitas jis... Pasak jos: "tinkamas tik su mazgote apie puodus eiti". O va ji ir jos sūnus - pasaulio bamba:) Tai negi tokiai įtiksi....? Ir ***** išvadinta buvau ne kartą, ir šiukšle, ir t.t. Ir mano gamintas maistas buvo į klozetą išverstas, nes druskos poniai mažoka pasirodė... Kiekvienas mano pasakymas būdavo išverstas atvirkščiai ir dar po to man prikaišiojama. Ir niekaip jai neįrodydavau, kad visiškai ne tai norėjau pasakyti. Pvz: mane namo iš ligoninės išleido 2d po gimdymo. Ji nusistebėjo, kad taip greitai - jos laikas savaitę ligoninėj pralaikydavo. Nežinau, sakau, kodėl čia taip... Teko skaityti kažkuriam žurnale pokalbį su gimdymo namų vyr. gydytoju, kad šiuolaikinės gimdyvės labiau apsiskaitę, jų nebereikia tiek ilgai mokyti, kaip su kūdikiais elgtis. Tą vakarą tuo kalba ir pasibaigė. Sekančią dieną isterijos, durų trankymai, kyksmas: "ta kūtvėla mane durna išvadino!!! Sakė, aš kvailė buvau, nes mane savaitę ligoninėj laikė!!!". Na ir ką pasakyt žmogui tokiu atvėju???
Nuolatiniai žeminimai, patyčios, užgauliojimai... Turi vienintelį anūką, bet sakė, kad tokių jai - šimtai. Nepatiko, kaip sūnus apkirptas - mano vyrui sako: turbūt jis ne tavo. Vidurnakty vien peršviečiamais naktiniais į mūsų kambarį įplasnodavo pabučiuoti sūnų nakčiai... Kartą, kai paklausiau, ar ji sau sūnų auginosi, ji atsakė: žinok, jau lengviau yra sūnų palaidot, nei apženyt

Mano maistas neskanus, mano namai negražūs, aš skonio neturiu, aš nieko neišmanau, aš akiplėša, aš tokia ir anokia. Atvažiavus pas mus nepasidrovėdavo spintų patikrint - ar išlyginau jos sūnelio rūbelius, ar batus jam išvaliau klausdavo...
Iš pradžių labai pergyvenau, vis galvojau, ką ne taip darau, nutylėdavau, neatsikalbinėdavau... Niekas negelbėjo. Paskui supratau, kad ne konkrečiai manęs ji nekentė - jai būtų lygiai taip pat netikus ir bet kuri kita. Dabar jau net juokas ima prisiminus, kaip visą kelią nuo Kauno iki Ukmergės ji ranką savo sūnui ant kojos laikė

O aš su jos vyru ant galinės sėdynės sėdėjau
Seniai visa tai buvo. Jau net ir nebepikta taip labai...