Anyta

Jooo, va cia tai anyta Siaubas.
O ka vyras jusu? Nejaugi ne karto nebande motinai paaiskinti kaip yra is tikruju, ka jus jam reiskiat?

Čia tai ligonis garantuotai. Blogiausia turbūt, kad tavo vyrui tai patiko.

Cia dar klausimas ar vyrui patiko.

Daruges seimoje panasi situacija ir drauges vyras nelabai gali priestaraut, nes tada atseit mamelei su sirdim blogai ir tada ji nebegali jau viena gyvent, reik pas susnu kraustytis, o kad mamele siaip gyvena su savo vyru, dukra ir jos seima, tai cia nesiskaito jie zonemis :D o siaip susnui bucki pries nakti duot yra tiesiog butina ir dar i sunaus kambari (jokais budais ne sunaus ir jo zmonos, nes zmona savo bute neturi jokiu teisiu nuo tos minutes, kai ten persikrauste sunus) galima eiti nepasibeldus kada tik norima, nes ji gi motina... Pradzioj galvojau, kad drauge perdeda, bet kai pamaciau savo akimis namines scenas tai pakraupau...

Ne, vyrui tai nepatiko. Bent jau iš pradžių. Vėliau ėmė spausti mane, kad nusileisčiau - mat mamytė šelpti nustojo. O pats dirbti tingėjo. O ir pamačiau, kad išgerti mėgėjas... Kai jau gyvenom atskirai, jam nuvažiavus pas tėvus būtinai butelis ant stalo pastatomas būdavo. Girdydavo savo sūnų, kad įgeltų man - sakė, kad jei žmona gera, vyras negeria. Bet va kai bloga, tai nieko kito nelieka, tik atvažiuot pas mamą ir prisigert iš sielvarto. Baisiausia yra tai, kad nei ji pati, nei jos vyras nėra geriantys. Sakė, kai išsiskirsit - jis gerti nustos.
Išsiskyrėm. Gerti nenustojo. Po kelių metų buvo suspardytas sugėrovų prie pat savo namų. Dar sugebėjo namo parsigauti ir mirė motinai ant rankų.
Ir dabar net neabejoju, kad žmogus gyvenime gauna būtent tai, ko ir nusipelno.

Nesitikejau tokio finalo net zodziu pritruko...

Žiauri tavo istorija...ir nuskambėjo taip kaip atpildas tavo anytai..

Bet toks zmogus, kaip si anyta, turbut ir po tokio atpildo kaltina visus kitus, tik ne save Abejoju, ar ji suprato, ka padare savo sunui

Nu bet ir ėda jos gyvenimus.

Aš netekėjus, bet gyvenu su saviškiu, tai kaip jum atrodo?
Jau dabar nervai ištampyti.
Dar sako: "ateikit pas mus pagyvent, pinigų pataupysit". išprotėčiau per valandą.
Užtenka tik trumpam aplankyt nuvažiuot ir tai jau sugadinta nuotaika visam vakarui. Suprantu, kad jie niekada manęs nelaikys šeimos nare, bet ir jo motina, ir tėvas privalo mane gerbti. Aš gal irgi žmogus? Turbūt dar nežino to, kad, kaip šauks, taip atsilieps... O aš jau pradedu atsiliepinėt, nes nesėdėsiu dantų sukandus ir neprarysiu kiekvieno akmens į mano pusę mesto.
Jau jo tėvas mano charakterį man girdint apšnekėjęs, jau man išaiškinta, kaip aš gyvent turiu ir t...t..
Gražiausia buvo, kai per vieną iš paskutinių apsilankymų pas juos man buvo pasakyta, kad gimdyčiau, nes jo tėvas invalidas. Jo nuomone, turiu kuo greičiau pagimdyt, nes atseit anūkų nesulauks. Nu blyn o mano nuomonė tai nesvarbi turbūt? ane? Aš jam sakau "MAN 19 METŲ, man reikia mokslus pabaigt ar bentjau įpusėt, mes gyvenam nuomojamam bute ir t..t..", o jis man pradėjo pasakot, kad anksčiau 19 metų jau tuokdavosi.. Vienu žodžiu. Galiausiai buvau aprėkta: "Ką, aš anūkų nesulauksiu!?!"
Atvažiavus nė žodžio negaliu pasakyt. Retai būna, kad sakinį pasakyčiau nepertraukta... O dar to pakelto tono kaip negaliu pakęst... Rėkia ir rėkia...
Aš ir maistą turiu gamint taip, kaip jo motina. Vieną kartą paėmiau ir pasakiau aiškiai, kad kugelį kepu taip, kaip mano mama mane išmokė ir pieno į jį pilt nesiruošiu, tai teko moralo klausyt.
O gražiausia, kai šuniuką nusipirkom... Viešpatie... Jo mama tampo, tąso, ant rankų ima kas 5min. Mes sakom, kad to šuns netampytų, tai dar vieną kartą rėkt pradėjo "ką norėsiu, tą darysiu". Tai kas bus, jei apsispręsim jau visam laikui kartu būt ir vaikų susilauksim?
Kai šnekėt kaip atseit ji mums padeda, tai pati pirma, o kai padėt...
Bet ką čia parašiau, tai tik kruopos nuo realybės, o tokių įvykių tiek, kad knygą parašyt galima.
Nenoriu aš apie ją blogai atsiliept, bet kad manęs nemėgsta, tai galiu garantuot. Visai negerbia, neklauso, mano nuomonė paskutinėj vietoj. To aš tikrai neleisiu. Galiu į svečius nuvažiavus pasišypsot ir pratylėt, bet tegul nereguliuoja man gyvenimo, kada man gimdyt, kaip ką daryt ir t..t.. Užtat tėvus turiu supratingus, kurie visada pasidomės, kaip sekasi ir tai padarys nuoširdžiai... Visada pasisiūlys padėt, jei net ir nereikia, bet visada supras, kad aš jau nebe maža, kad turiu savo nuomonę, kad pati sprendžiu, kaip man gyventi. Jie niekada nebruka savo nuomonės, nepamokslauja, o svarbiausia gerbia ir mane, ir žmogų, kurį pasirinkau. Džiaugiuosi, kad turiu tokius tėvelius.
Su saviškiu kartu dar tik pusę metų su truputuku gyvenu, o apsilankymų pas jo tėvus jau sumažėjo iki visiško minimumo...

Nu ir prirašiau... išsiliejau. negražu gal taip šnekėt, bet kažkam pasipasakot reikia. Užkniso pas save visas nuoskaudas laikyt.

Niekam netaikau asmeniškai, nes tai ir man tinka. Man atrodo santykiai su vyro tėvais dažniausiai yra grynai požiūrio reikalas. Nes pavyzdžiui savi tėvai yra savi tėvai ir jų replikos nepriimamos kaip kritika. O jeigu ką pasako anyta arba uošvis, tai reakcija būna priešiška, nes iš karto atrodo, kad čia puolimas, kad manęs nemėgsta ir kišasi į mano gyvenimą.

Žinoma yra ir tokių atvejų, kai uošviai specialiai ir tyčia engia savo marčią. Bet čia matau, tik santykių patologiją, tiek iš tėvų, tiek iš vyro pusės.

o taip zinau tai,kad nera marciu geru tai ir pas mano anyta taip bet mes zinokit jau susivenijom ir mazdaug zinom ka galima pasakot tai anytai o apie ka geriau patyleti!! nes maniskei jeigu kas paprestaraus ar jos nuomones nepalaikys tai psio NM1 priesas,gerai kad mes jau atskirai nuo jos gyvenam o teko ir su ja pagyventi,bet cia ilga istorija. Tik pratempem kartu savaite,rimtai matot nepatiko jai kad svarinuosi matot gi ne savose namuose! o as kazkaip pripratinta kad tvarkingai mazdaug namai atroditu,o jiems gerai belekaip

Tikrai nesuprato.
Net ir savo vienintelio anuko per sitiek laiko neaplanke ne vieno karto (nuo musu skyrybu praejo jau beveik 11 metu, ir beveik 5 metai po mano ex mirties).

Tik mano uosvio sesuo persake man tokius jo zodzius, pasakytus per sunaus mirties metines: "mums senatve teks praleisti seneliu namuose, nes marciai prisikom tiek, kad ji dabar mums net mirstantiems vandens nepaduos."

Mano atveju tai ten šeima kitokia. Jie ne tik manęs, bet ir vienas kito negerbia. Ir ten žodis "užsičiaupk" nėra retenybė...