Sveiki, pagalvojau, kad ir aš truputeli pabėdavosiu. Jau 15 metu turiu anytą(uošvius).
Mano vyras yra jos(jų) mylimiausias sūnus (turi dar vieną). Tai, galima sakyti, kad maniškis rūpinasi dvejomis šeimomis. Gyvename atskirai, bet vyras pas tėvus užsuka vos ne kas dien. Ten jau jam suplanuota keliom savaitėm į priekį, ką jis turi padaryti, sudarytas sąrašėlis ką reikia nupirkti, kur reikia nuvažiuoti.
Kai vaikai buvo visai maži, aš kažkaip nekreipiau į tai dėmesio. Be to, anyta prižiūrėjo mano vaikus nemažai laiko. Aš jai už tai labai dėkinga. Ir vyras atsidėkojo su kaupu - įrengė jiems sodo namą (dabar jie ten gyvena ir žiemą ir vasarą). Ir dabar be jo pagalbos niekaip neišsiverčia. Na, bet dėl šito, tai aš nedaug pergyvenu - tėvams gi reikia padėti, tik kartais pagalvoju, kad tą laiką vyras galėtų skirti ir man su vaikais, nes tėvai dar tikrai viską galėtų ir patys pasidaryti.
Bet paskutiniu metu labiausiai mane nervuoja anytos elgesys. Pagaliau namuose pasidarėme remontą ( o tai per uošvių sodo namo statybas nebuvo kada). Tai, kai pas mus atvažiuoja ir šviestuvai jai negražūs, ir baldai per šviesūs, ir jų per mažai. Visą laiką aiškina ką reikia daryti valgyti, kaip reikia daryti. Viskas ką aš pagaminu "nieko gero", tai per sūru, tai per saldu, o vat ji kai padaro tai nepakartojama. Pastoviai visiems panosėje užgesinėja šviesas, jai vis per daug šviesu. Nieko nesakau, patyliu, bet labai blogai jaučiuosi.
pas mane irgi tas pats buvo, tas negerai anas negerai ir vaika blogai auginu ir viska blogai darau. Tai kai truko kantrybe- pasakiau: del vaiko auginimo jus man tikrai neesat pavyzdys, nes pati paskui chachalius lakstet, per langus sokinejot, o vaikas augo pats su seneliu pagalba. o jei pas mus viskas negrazu ir blogai, tai ko jus cia vaziuojat ir save kankinat. Tai apsiramino, atvaziuoja viena kart i metus, pasedim, patylim ir tiek mes ja tematom.
