kazkada buvau nebloga rukore,na kokie metai pries nestuma meciau,labai norejau mazylio,planavau,laukiau.mesti rukyti buvo kazkaip nesunku,tariau pati sau,viskas,gana,tai paskutine cigarete,ir jokiu knygu man nereikejo,nieko,kazkaip lengvai gavosi,gal todel kad tikrai norejau mesti.nescia nerukiau,pagimdzius taip pat nerukiau,tik viena karta kai vyras taip skaniai ruke,paemiau ir as cigarete,ir ka jus manote,ogi feee,kad uzsikosejau kaip nebemokanti rukyti,o jausmas atrodo kad dervos gale gerkles kas butu pripyle,fe fe slykstyne,net nupurto prisiminus

o ir dabar po siai dienai man baisiausiai dumai smirdi,veju vyra salin jei kur nepertoliausia ruko.o siaip tai cia jug kiekvienos asmeninis reikalas kada rukyti,kada mesti,nesmerkiu moteru kurios ruko,nes ir pati kazkada jug rukiau,ir net malonu tai budavo daryti,o tik dabar vat to malonumo nejauciu,net sleikstuli sukelia,na bet cia tik man