QUOTE(snaigutė @ 2008 10 30, 18:00)
bet visgi, noreciau kuo daugiau tureti informacijos
Rizikos, pojūčiai ir netikėtumai:
1. pooperaciniu laikotarpiu (pirmąsias apie tris savaites) yra nemenka rizika pasigauti virusinę ragenos infekciją. Išgydoma, tačiau bjaurūs pojūčiai.
2. Pooperacinis regėjimo diskomfortas vakare, naktį, perėjimo iš šviesių į tamsias zonas momentu, o taip pat visokios optinės aberacijos, pasireiškiančios vaizdo dvigubinimu, padidintu jautrumu šviesai, rūko efektu, ryškumo nestabilumu, dinaminio kontrasto susiaurėjimu, geometrinių iškraipymu ir pan. Praeina per 3-8 savaites, tačiau gali kai kurie reiškiniai išlikt ilgesniam laikotarpiui, jeigu ne visam laikui (labai nuo organizmo individualių savybių priklauso).
3. Ragenos padrumstėjimas. Liūdniau, tačiau dalykas pataisomas papildomu praplovimu ir gydomaisiais preparatais.
4. Imuninės reakcijos efektas. Čia galimi visokie scenarijai, nors ir reti. Jeigu atmes lazerio poveikio zonas, galima net ragenos erozija. Tuokart - ragenos persodimas. Kitas scenarijus - galimas intensyvus ragenos atauginimas. Čia sugrįžta blogas matymas, plius labai bjauri astigmatizmo rūšis. Regėjimas bus blogas, tačiau ne tragiškas. Atvejai reti, tačiau statistiškai aprašyti.
5. Glaukomos atveju, neprognozuojamas gydymas (klasikinės oftalmologijos vadovėliuose nėra aprašyti gydymo metodai po tokių operacijų).
6. Katarktos atveju - svarbu išsaugot pirminius ikioperacinius tyrimo duomenis, kitaip bus sunkiau apskaičiuoti ir nustatyti tam tikrus parametrus, reikalingus lęšiuko operacijai.
7. Psichologinis diskomfortas tuo atveju, jeigu po operacijos suvoki, kad pasaulį matai ne taip, kaip įsivaizdavai, o pakeist nieko neįmanoma. (JAV yra aprašytų ir savižudybės atvejų)
Teigiami dalykai sėkmės, kantrybės ir protingų lūkesčių atveju:
1. Pakankamas arba puikus regėjimas be akinių, linzių ar prisimerkus...
Aš pasidariau tokią operaciją prieš savaitę. Ir nepasakyčiau, kad būčiau tokio metodo šalininkas. Žinojau, kad rizikuoju ganėtinai, juolab, kad trumparegystę turiu aukštą(daugiau nei -7) Tačiau padariau. Taip patarė ne racionalus apsisprendimas, o intuicija. Labai daug info ir suvokimo gavau iš šeimyniškio mediko profesionalo ir ano kolegų. Supratau, kad operacijos pasekmės daugiau žada nežinomų pasekkmių nei garantuotų, vis tiek pasidariau. Dabar laukiu ir džiaugiuos, kad tie nemalonūs nežinomieji liečia mane tik minimaliai. DuokDie, kad tuo ir pasibaigtų. Tikrai - Dieve duok.
Tai va, tokios ir žnios. O patys pojūčiai operacijos metu? Niekalas pakankamas, nors ir įspūdingas. Gal net vertas dėmesio, ba akimirką pajunti, kaip atsiskiria išorinis pasaulis kažkokia matine pertvara akyje. Tu viduje savęs, kažkur iki akies ribos, o pasaulis už akies... Man tai padarė nerealų potyrį.
